Vilniaus mokytojų namų svetainėje įvyko ketvirtosios poeto Rimvydo Stankevičiaus eilėraščių knygos „Laužiu antspaudą“ pristatymas, rašo „Respublika“.
Rudeniškai žvarbų vakarą į svetainę rinkosi Rimvydo poezijos gerbėjai, draugai, artimieji, scenoje be jo pasirodė poetai Aidas Marčėnas, Arnas Ališauskas, bardai Gediminas Storpirštis, Domantas Razauskas, dainininkai Rokas ir Aistė Radzevičiai, aktorius Andrius Bialobžeskis ir kiti.
Velnio malonumas
Kelios minutės po šešių valandų vakaro. Svetainės durys uždaromos. Pilnut pilnutėlė salė nuščiūva, įtempia ausis ir akis. Po trumpos Juozo Žitkausko prakalbos į scenos vidurį žengia vakaro šeimininkas R.Stankevičius. Jis iš karto perspėja, kad tai ne tik knygos sutiktuvės, bet ir palydėtuvės, mat, jo žiniomis, knygynuose teliko mažiau nei šimtas neparduotų „Laužiu antspaudą“ egzempliorių.
Kalbėdamas apie pačią knygą, poetas sako: „Iš tikrųjų tai pakankamai tamsi knyga, vos ją perskaitęs man paskambino klasikas Algimantas Baltakis ir prasitarė, kad „Laužiu antspaudą“ velniškai stipri, perskaitė ją vienu ypu, tačiau skaitydamas jokio malonumo nejautė. Anot jo, tik šėtonas čia gali jausti malonumą“. Publiką toks palyginimas pralinksmina. Tai vienur, tai kitur pasigirsta juokas.
Tačiau jau po kelių akimirkų stoja rimtis. „Tos mielės, ant kurių išaugo ši knyga, tai mano draugų mirtys, panardinusios mane į kažkokius anapusybės srautus, – tęsia Rimvydas. – Iš ten visas juodulys ir šaltis. Nepaisant minorinių intonacijų, man pačiam ši knyga labai graži, pirmiausia – vizualine prasme, todėl esu be galo dėkingas dailininkui Romui Orantui, kuris ją iliustravo kaip savo“. Knygos autorius nepamiršta padėkoti ir poetui A.Marčėnui.
„Aidas – ne tik „Laužiu antspaudą“ redaktorius, bet ir mano dvasinis patarėjas, po šios knygos jis uždraudė man rašyti, nes priešingu atveju neva galiu išprotėti, – kalbėjo R.Stankevičius. – Ir štai visai neseniai jis man paskambino ir davė naują startą. Po starto jau parašiau eilėraštį“.
Ne Rimvydas, bet tikra A.Pugačiova
Perskaitęs naujausią savo eilėraštį „Pasižadu rašyti šviesiau“, puikų humoro jausmą turintis poetas vėl prajuokina publiką: „Dabar kaip kokia Ala Pugačiova, švenčianti savo šešiasdešimtmetį, atsisėsiu pirmoje eilėje ir plačiai šypsodamasis klausysiu jūsų sveikinimų“.
Pirmasis pasveikinti Rimvydo išeina aktorius A.Bialobžeskis. Prieš tai poetas dar spėja garsiai prasitarti, kad su aktoriumi ketina išleisti kompaktinę knygos „Laužiu antspaudą“ plokštelę, kurioje A.Bialobžeskis įskaitys Rimvydo eilėraščius.
Ir štai žodis aktoriui. Magiškas Andriaus balsas užburia publiką, jam deklamuojant R.Stankevičiaus tekstus kūnu bėga šiurpuliukai. Nespėjus atsitokėti scenoje pasirodo mokytoja Daiva Balčėnienė iš gimtojo poeto miestelio Elektrėnų, po jos kelias Rimvydo tekstais parašytas dainas atlieka Rokas ir Aistė Radzevičiai. Pusiau rimtai, pusiau juokais Aistė sako, kad R.Stankevičius – fenomenalus žmogus, nes visos pagal jo tekstus sukurtos dainos virsta hitais.
Kas kerta A.Marčėną?
Iš dainininkų estafetę perima poetas A.Marčėnas. Pirmasis jo klausimas skirtas vakaro šeimininkui. „Ką man čia dabar veikti, Rimvydai, girti tave? – klausia lietuvių poezijos genijus ir nelaukęs atsakymo pradeda šmaikštauti. – Taip, aš esu šios knygos redaktorius, iš pavydo pasistengiau padaryti, kad „Laužiu antspaudą“ atrodytų prastenė, nei iš tiesų yra“. Dar po kelių akimirkų A.Marčėnas prisipažįsta, kad tai tokia knyga, kuri iš karto kerta per smegenis. „Per savo gyvenimą esu skaitęs gal dešimt tokių knygų, – sako Nacionalinės premijos lauretas. – Bet jaunesnių už mane autorių buvo tik trys, tai Sigito Parulskio „Mirusiųjų“, Gintaro Grajausko „Kaulinė dūdelė“ ir R.Stankevičiaus „Laužiu antspaudą“. Pastaroji knyga išties labai rimta, Rimvydas ją parašė krauju“.
Anot poeto, kalbėti apie R.Stankevičių kaip apie vieną žmogų būtų negarbinga ir negražu, pirmiausia reikia kalbėti apie labai stiprią kartą, o Rimvydas yra vienas tos kartos lyderių. „Rimvydo neįsivaizduoju be čia esančio Arno Ališausko, kuris, mano su pratimu, taip pat labai geras poetas. Ir jeigu Rimvydo knyga kerta iš pirmo karto, tai Arno – iš antro“, – sako A.Marčėnas. Poetui A.Ališauskui šie žodžiai nepraslįsta pro ausis, netrukus jis pasirodo scenoje ir pradeda burti ateitį:
„Įsivaizduoju rytdienos laikraščių antraštes, skelbiančias, kad Aidą nukirto Rimvydas ir Arnas“. Kartu su juo juokiasi visa publika.
Be Arno Ališausko eilėraščių publiką dainomis palepina bardai D.Razauskas ir G.Storirštis. Pastarojo žodžiai puikiai apibūdina R.Stankevičių: „Sakoma, kad žmogų reikia vertinti pagal tai, kokie jo draugai. Tavo, Rimvydai, draugai yra gražūs“.
Tai ir buvo paskutinė dvi valandas trukusio knygos „Laužiu antspaudą“ pristatymo vinis. Poetui R.Stankevičiui teliko išdalinti autografus ir keliauti namo rašyti naujos eilėraščių knygos.
Aivaras Veiknys
