Vokietijos gynybos ministerijos parengtame dokumente įspėjama, kad Berlynui tampant pagrindiniu NATO logistiniu centru Europoje, šalis tikisi atsidurti tarp pirmųjų Rusijos hibridinių operacijų taikinių. Tokios operacijos apima sabotažą, kibernetines atakas ir kitus nekarinius veiksmus, nukreiptus prieš energetikos ir gynybos infrastruktūrą. Šis vertinimas pateiktas įslaptintame planavimo dokumente „Operationsplan Deutschland“, kuriame nustatomos federalinių, žemių ir vietos institucijų veiksmų koordinavimo gairės galimo konflikto atveju.
Pasak ministerijos, Rusija sąmoningai naudoja hibridines priemones kaip konfrontacijos su vadinamaisiais „kolektyviniais Vakarais“ įrankį, ypač Vokietijoje, o tokie veiksmai gali būti ir pasirengimas būsimam kariniam susidūrimui.
Dokumente teigiama, kad tiesioginių karinių atakų – tokių kaip toliašaudės raketos, ginkluoti dronai ar specialiųjų pajėgų operacijos – Vokietija, tikėtina, sulauktų tik po atviro ginkluoto puolimo NATO rytiniame flange. Tokia formuluotė žymi poslinkį nuo ankstesnio Vokietijos saugumo planavimo ir atliepia pastaruosius Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovo Martino Jägerio įspėjimus. Spalį jis parlamentarams teigė, kad Rusija yra pasirengusi „išbandyti Europos sienas“ ir bet kada gali eskaluoti įtampą iki „karštos konfrontacijos“, rašė Bloomberg.
Vokietijos nacionalinio saugumo strategijoje Rusija jau įvardyta kaip „didžiausia ir artimiausia grėsmė“ šaliai. Nors Gynybos ministerijos atstovė atsisakė tiesiogiai komentuoti įslaptintą dokumentą, ji bendrais bruožais patvirtino, kad Rusijos slapta veikla, nukreipta prieš Vokietijos infrastruktūrą, yra suintensyvėjusi.
Remdamasi nacionalinės ir sąjungininkų žvalgybos duomenimis, ministerija vertina, kad Rusija siekia iki vėliausiai 2029 metų išsiugdyti pajėgumus, reikalingus didelio masto karui su NATO – ir jį atlaikyti – net jei karas Ukrainoje tęstųsi dabartiniu intensyvumu. Tuo pat metu dokumente pažymima, kad Maskva stengiasi išvengti tiesioginio karinio susidūrimo su Jungtinėmis Valstijomis.
Konvencinio Rusijos puolimo prieš NATO rytinį flangą atveju Vokietija, tikėtina, netaptų pirmosios linijos mūšio lauku. Tačiau ministerija perspėja, kad Maskva bandytų trikdyti ar vilkinti NATO pajėgų dislokavimą per Vokietiją, naudodama hibridines taktikas, skirtas išnaudoti institucinius silpnumus ir pakirsti visuomenės pasitikėjimą, rašo Bloomberg.
Galutinis šių priemonių tikslas, teigiama dokumente, – nuslėpti Rusijos veiksmų mastą, sulėtinti sprendimų priėmimą ir paralyžiuoti Vokietijos gebėjimą reaguoti visais valdžios lygmenimis.
Anksčiau buvo pranešta, kad po tyčinio išpuolio prieš svarbią infrastruktūrą Berlyne be elektros liko daugiau nei 35 tūkst. namų ūkių ir beveik 2 tūkst. įmonių, skelbė laikraštis Frankfurter Allgemeine Zeitung (FAZ).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
