Prieš artėjančią 95 kg svorio kategorijos dvikovą I. Pauliukevičius pirmiausia atsigręžė į praėjusį pavasarį patirtą nesėkmę prieš S. Maslobojevą, kuri nutraukė jo šešių pergalių seriją. Nors abu kovotojai už istorinį pasirodymą buvo apdovanoti 10 tūkst. eurų premijomis, „Fightersland“ klubo atstovas rezultatu neliko patenkintas.
„Vertinu blogai, nes pralaimėjau, – atviravo I. Pauliukevičius. – Reikėjo kai kuriose vietose būti šaltesniam. Reagavau į tuos spyrius į kojas, reikėjo vykdyti trenerio planą, klausyti jo. Kaip ir sakiau, kai gauni smūgį, planas šiek tiek dingsta, bet per tą minutę, kurią gauni atsigauti, atgauni šaltą protą ir vėl eini.“
Kovotojas pripažino, kad ringe jam pritrūko agresijos.
„Gal reikėjo būti naglesniam, koks būsiu dabar, žvėriškesniam, – tęsė jis. – Labiau norėti nužudyti, o ne jausti jam pagarbą. Kad ir kaip ten būtų, vis tiek jaučiau šiek tiek tos pagarbos, nes jis yra daug pasiekęs. Trečiajame raunde įsijungė toks režimas, kai pasidarė nesvarbu, kas bus. O dabar šitas režimas bus nuo pirmojo raundo.“
Šiai nuomonei pritarė ir būsimas jo varžovas M. Juodpusis, atidžiai stebėjęs minėtą kovą.
„Visiškai tą patį, ką jis ir sakė, – teigė M. Juodpusis. – Faktas, kad turi atiduoti pagarbą tam, su kuo stovi ringe, įvertinti jo pasiekimus. Turėtum ir prisibijoti. Taip, faktas, bet vėl lendame į taktinius dalykus, tai šią temą tuo ir užbaikime.“
Nepaisant patirto pralaimėjimo, organizacijos vadovas Viktoras Gecas mato šviesią I. Pauliukevičiaus ateitį.
„Pauliukevičiui reikia dar kelių kovų, o tada galėsime jau gal pamatyti ir titulinę kovą, – dar anksčiau kalbėjo V. Gecas. – O gal ir tą pačią revanšinę kovą prieš Maslobojevą, kuri ir galėtų būti dėl diržo.“
Pats I. Pauliukevičius jau turi aiškų planą savo sugrįžimui į elitą.
„Einu dabar į ringą dar piktesnis, – rėžė kovotojas. – Laimiu šitą, laimiu kitą kovą lapkritį, tada vėl pasiimu S. Maslobojevą ir pasiimu viską, kas man priklauso. Einu į šią kovą labai piktas. Tai nereiškia, kad būsiu išsibalansavęs – tiesiog turiu tunelinę viziją ir einu nušluoti M. Juodpusio nuo kelio.“
Prieš susitikdami profesionalų ringe, abu atletai jau buvo sukryžiavę pirštines 2023-iaisiais Rygoje, kur pergalę šventė M. Juodpusis. Paklaustas apie šią akistatą, I. Pauliukevičius nedaugžodžiavo.
„Gal nugalėtojas pasakys, kaip vyko kova“, – siūlė jis.
Savo ruožtu M. Juodpusis prisiminė, kad varžovas tuomet rodė gerą spaudimą.
„Spaudimą laikė gerą, kaip ir dabar visose kovose, – pasakojo M. Juodpusis. – Nieko ypatingo nebuvo – boksininkas prieš kikboksininką, taip ir gavo.“
I. Pauliukevičius pabrėžė, kad tai tebuvo pati jo kelio pradžia.
„Taip, tai buvo mano antroji kikbokso kova“, – sakė jis.
Rygoje vykusi kova baigėsi po taiklaus M. Juodpusio smūgio keliu, dėl kurio įsikišo medikai.
„Taip, man lūžo nosis, daktarai nutraukė kovą, – prisiminė I. Pauliukevičius. – Prasileidau vieną smūgį iš kelio.“
Vertindamas savo tobulėjimą nuo to laiko, I. Pauliukevičius nesikuklino.
„Aš labai paėjau į priekį, – pareiškė jis. – Tą Igną, kuris ten buvo, dabar pirmajame raunde užmuščiau.“
M. Juodpusis taip pat akcentavo abiejų sportininkų progresą.
„Visada tobulėji, – teigė M. Juodpusis. – Jeigu treniruojiesi, tai ir tobulėji. Atėjome į aukštesnį lygį, rodome rezultatus. Tobulėjame kiekvieną dieną, važiuojame į treniruotes, buvome Nyderlanduose. Niekas nestovėjo vietoje – tiek aš, tiek I. Pauliukevičius. Nuo to visiems tik geriau, manau, bus geresnė kova.“
Visgi I. Pauliukevičius tikina, kad spraga jo gynyboje nuo smūgių keliais nebeegzistuoja, ką įrodė ir akistata su Edvinu Šalkovskiu.
„Taip, bet matėme ir su Edvinu Šalkovskiu, kad mušė ir nieko nebuvo, – aiškino I. Pauliukevičius. – Mušė jis man ir tiesiai, kelis pataikė, bet nieko. Tie keliai kartais veikia, kartais ne. Kaip buvo parašyta po mano kovos įrašu, su kokiomis traumomis ėjau į S. Maslobojevo kovą – jeigu būčiau ėjęs visiškai sveikas, nebūtų man tie keliai nieko veikę. Vieną sėkmingą smūgį pataikė iš kelio ir viskas. Ne. M. Juodpusis muš man kelį, aš jam atsakysiu dešiniuoju šoniniu ir tada turbūt bus saldžių sapnų.“
M. Juodpusis įsitikinęs, kad abu kovotojai puikiai žino vienas kito silpnybes.
„Jis pats žino savo klaidas, žino ir mano klaidas, – teigė M. Juodpusis. – Jis žino, kaip prieš mane statyti kovą, o mūsų štabas žino, kaip statyti kovą prieš Igną. Garsiai nieko nereikia sakyti, visi viską puikiai supranta.“
Į tai I. Pauliukevičius atsakė legendine bokso fraze.
„Gali ruoštis, bet, kaip Mike'as Tysonas sakė, kai gauni smūgį į veidą, baigiasi visas planas“, – rėžė jis.
„Bet tu ne Mike'as Tysonas“, – atšovė M. Juodpusis.
Paklaustas, ar artėjanti kova profesionalų ringe kels kitokias emocijas nei praeities susitikimas, M. Juodpusis išliko ramus.
„Nelabai, nes niekas čia labai nesiskiria, – svarstė jis. – Tą patį gali padaryti su tomis kojinėmis užsimovęs, su tuo pačiu keliu ar dar kažkuo. Pirštinės tos pačios, gal tik paties spaudimo daugiau, nes arena ir visa kita.“
Tačiau I. Pauliukevičius turi visiškai kitokį požiūrį ir neslepia asmeninių ambicijų.
„Aš turiu omenyje, kad nedarysiu tų pačių klaidų, kurias dariau tada, – tikino jis. – Strategija dingsta, kai gauni į veidą. Yra, reikia dabar jam sulaužyti nosį.“
Vasarą abu sportininkai praleido intensyviose stovyklose. I. Pauliukevičius tobulinosi Nyderlanduose ir Ispanijoje, kur sėmėsi patirties iš aukščiausio lygio kovotojų.
„Aš dabar esu kitoks negu toje kovoje, – tvirtino I. Pauliukevičius. – Esu stipresnis. Pasikeitė kovos supratimas. Dabar esu dar protingesnis, turiu aukštesnį kovinį intelektą. Sustiprėjo kojų spyriai, lankstumas. Gal lengvai įspirsiu į dviejų metrų aukštį, į galvą. E. Šalkovskį pasiekiau. Viską, ką gali įvardinti – esu visur patobulėjęs. Daugiau dirbu kojomis ir viskas. Spyriai į kojas, ranka, vėl spyriai. Nyderlanduose stovėjau su 140 kg sveriančiu „Glory“ kovotoju ir su juo gana gerai atjudėjau. Jis pats priėjo ir pasakė, kad gerai judu.“
M. Juodpusis tokiu varžovo progresu per trumpą laiką netiki.
„Abejoju, – skeptiškai vertino jis. – Nesvarbu, kad jis pabuvo stovyklose. Liuks, bet per penkis mėnesius tu nepadarysi taip, kad taptum visiškai kitokia versija. Taip nebūna.“
I. Pauliukevičius suskubo ginti savo pasiekimus.
„Aš kovinį sportą sportuoju gal tik dvejus metus, – priminė jis. – Pažiūrėk, kiek per metus pasiekiau. Gal nedaug, bet Lietuvos mastu pasiekiau tikrai nemažai. Aš tau sakau, būsiu dar naglesnis. O kai būnu naglas ir žiaurus, lūžta žmonių barzdos.“
M. Juodpusis taip pat lankėsi Nyderlanduose, kur treniravosi kartu su Ąžuolu Zube ir Tomu Jemeljanovu.
„Kiekvieną dieną eini, stengiesi būti geresnis nei vakar, – apie stovyklą pasakojo M. Juodpusis. – Kažkokios specifikos nėra. Buvo smagu nuvažiuoti, pasižiūrėti treniravimo specifiką. Važiuoji ne vien pasisemti patirties, bet ir parsivežti žinių, kurias galėsi perteikti savo klubui. Kovotojų galbūt nebuvo tiek daug, kiek norėjosi, nes daugelis atostogavo Tailande. Bet kiek buvome pakviesti, buvo Donegi Abena ir kitų. Aukšto lygio sparingai, pastovėti porose buvo smagu, tai gera patirtis.“
Nors I. Pauliukevičius garsėja galingais smūgiais, M. Juodpusis tikina turintis savų ginklų.
„Turi gerbti tuos dalykus bet kokiu atveju ir laviruoti, – apie varžovo jėgą kalbėjo M. Juodpusis. – Faktas, kad eiti su juo konkrečiai muštis aš negaliu, neturiu jam pasiūlyti tokios didelės jėgos, bet turiu kitų dalykų. Tą ir darysiu. Neisiu ten ragais, nesiremsiu, o gal ir suremsiu, kas čia žino. Gal specialiai dabar taip kalbu, kad jis galvotų, jog bėgiosiu nuo jo.“
I. Pauliukevičius į tai atsakė su ironija.
„E. Šalkovskis irgi bėgiojo nuo manęs, bet matei, kaip buvo, – rėžė jis. – Pabuvo geras maišas man. Galėsi ir tu tokiu pabūti.“
Paskutinį kartą „UTMA 12“ turnyre kovojęs ir E. Šalkovskiui nusileidęs M. Juodpusis savo pasirodymą vertina savikritiškai.
„Nieko gero, – pripažino jis. – Ar gali sakyti, kad buvo gera kova, jei pralaimėjome? Nebuvo gera. Bereikalingi klinčai, ėjimai, nors mano pasiekiamumas didesnis ir galėjau viską daryti iš distancijos. Kam aš bereikalingai lindau į tą klinčą ir vargau? Visus tuos dalykus tvarkome. Būtų smagu ir tą pačią kovą pakartoti, buvau to prašęs iškart.“
Ruošdamasis kovai, I. Pauliukevičius turėjo progą pasisparinguoti ir su pasaulio bokso čempionu Eimantu Stanioniu.
„Daugiausiai dirbau su Jonu Jozevičiumi, bet ir su E. Stanioniu teko vieną raundą, – džiaugėsi I. Pauliukevičius. – Dirbome šalia ringo, laisva forma, nes jis, manau, buvo tik ką tik sugrįžęs. Smagiai pasiboksavome. Ne. Jeigu pasitiki savimi, tai pasitiki. Kaip ir sakiau, kai esu naglas ir pasitikiu savimi ringe, niekas manęs nenugalės. Kai E. Stanionis pagiria, aišku, smagu, nes jis yra pasaulio čempionas. Dabar turiu dar didesnį norą boksuotis. Bus boksininkas prieš kikboksininką, bet jis pamatys, kad mano rankos žiaurios. Kai aš smūgiuoju, taip niekas kitas nėra smūgiavęs. Net ir Ą. Zubė, su kuriuo jis sparinguojasi, taip nebus davęs, kaip aš duosiu.“
Būtent Ą. Zubė ruošia M. Juodpusį šiai dvikovai.
„Taip, net sąlyginai priverčiau žmogų užsidėti pirštines po ilgos pertraukos ir pasisparinguoti su manimi, – pasakojo M. Juodpusis. – Lenkiu galvą prieš jį. Nemanau, kad Ignas gali pasiūlyti kažką daugiau nei pats Ąžuolas.“
Šis komentaras įžiebė paskutinę žodžių dvikovą tarp sportininkų.
„Nemanau, aš turiu savo trenerį, – atkirto I. Pauliukevičius. – Mano treneris yra geriausias Lietuvoje, todėl be šansų.“
„Neisiu į diskusijas, geriausias ar negeriausias, – ramino M. Juodpusis. – Kiekvienas sakys, kad jo treneris geriausias.“
„Mano treneris jau yra įrodęs, – nenusileido I. Pauliukevičius. – Jis turi UFC kovotoją, kuri sparčiai tobulėja. O kas pas Ą. Zubę? M. Juodpusis, kuris du kartus pralaimėjęs prieš E. Šalkovskį.“
„Tu irgi vieną kartą pralaimėjai prieš mane“, – priminė M. Juodpusis.
„Bet dabar bus tavo lūžusi nosis, – užbaigė I. Pauliukevičius. – Galiu į bet kurią pusę sulaužyti, galiu dantis išmušti, barzdą sulaužyti. Galiu padaryti bet ką.“
Ši intriguojanti kikbokso dvikova vyks rugsėjo 26 d. Kaune. Pagrindinėje vakaro kovoje susikaus S. Maslobojevas ir Dominykas Dirksys. I. Pauliukevičius UTMA organizacijoje debiutavo 11-ajame turnyre ir per pirmąsias keturias kovas iškovojo pergales nokautais. Nors jo nokautų seriją nutraukė E. Šalkovskis, pergalių serija tęsėsi iki pat akistatos su S. Maslobojevu. Tuo tarpu M. Juodpusis organizacijoje debiutavo „UTMA 10“ turnyre, o pirmąją pergalę pasiekė „UTMA RISING 1“ renginyje įveikęs Vilandą Valčiuką.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
