Daugeliu atžvilgių praėjusi savaitė Europos reikalams buvo labai svarbi. Apie kokią Europą kalbame? Atsakyti į šį klausimą nelengva. Mūsų žemyno apibrėžtys, kaip žinia, labai netikslios, jos beveik visada priklauso nuo konteksto.
Štai pirmasis svarbiausias praėjusios savaitės įvykis - Eurovizijos konkursas - vyko Kijeve, o antrasis - Čempionų lygos finalas tarp „Liverpulio“ (pirmyn, raudonieji!) ir „Milano“ - Stambule. Ir Kijevas, ir Stambulas suvaidino svarbų vaidmenį Europos istorijoje (jie, tiesą sakant, buvo labai netoli jos dėl 988 m. kunigaikščio Vladimiro priimtos krikščionybės po derybų su imperatoriumi Bazilijumi II Konstantinopolyje). Tačiau Prancūzijos, kur vyksta kitas europietiškos reikšmės įvykis - balsavimas dėl ES Konstitucijos - gyventojams nei Ukraina, nei Turkija nėra tikrosios Europos šalys.
Europos sienų nustatymas - tai, kaip žinia, labai netikslus mokslas. Tą patvirtina ir muzikinis konkursas, ir futbolas, ir politika dėl Europos Konstitucijos. Kiekvienas iš šių įvykių turi skirtingas Europos sienas. Eurovizijos konkurso organizatoriams ir Islandija, ir Izraelis priklauso Europai. Šių šalių komandos dalyvauja ir Europos futbolo varžybose. Tačiau nei Islandija, nei Izraelis nesiekia tapti Europos Sąjungos narėmis kaip Ukraina ir Turkija. Jie Turkija taps ES nare, tai šį sąjunga turės sausumos sieną su Iranu ir Iraku, o tokia perspektyva gali kelti nerimą kai kuriems Prancūzijos rinkėjams, nors faktas, kad ES jau turi sausumos sieną su Brazilija (kalbama apie Prancūzijai priklausančią Prancūzijos Gvinėją - „Omni laiko“ past.) jų nejaudina.
Labiausiai paplitęs Europos apibūdinimas - žemynas nuo „Atlanto iki Uralo“, apie tai palankiai kalbėjo ir generolas Charles’is de Gaulle’is. XVIII a. pabaigoje Rusijos valstybė įrengė pasienio stulpus palei kelią iš Jekaterinburgo į Tiumenę, prie kurių katorgininkai ir tremtiniai klaupėsi, kad pasiimtų paskutinę europietiškos žemės saują prieš ilgą kelionę į Sibirą. Jei remtumės šiuo apibūdinimu, tai Europos širdis (bent jau jos centras) yra Lietuvoje, nors šitas faktas taip pat daugelio prancūzų nenudžiugins
"The Guardian" (http://www.guardian.co.uk/leaders/story/0,3604,1491439,00.html)
