Šią sunkią netekties valandą siunčiu nuoširdžią užuojautą visiems, kurie pažinojo Mykolą – draugams, tėvams, giminaičiams, bendraklasiams.
Baisu įsivaizduoti, ką šiuo metu išgyvena šeima, kuri netrukus turės palaidoti savo sūnų.
Vis tik net ir tokią sunkią akimirką, kai, atrodo, pasaulis po kojomis sujuda, atsiranda komentatorių viešojoje erdvėje, kurie dergiasi iš netekties.
Reikia pasakyti garsiai
Yra tokių, kurie kelia versijas, kas galėjo nutikti Mykolui, kiti net aiškina, kad tėvams reikėjo daugiau bendrauti su vaiku, o treti piktinasi pareigūnų darbu.
Koks jūsų reikalas? Kas jus kalbino? Niekam nereikia jūsų moralų ir žinučių apie kažkokias versijas.
Mykolo nebėra. Jo nebėra ir niekas jo nebeprikels, todėl tokią sunkią akimirką susiturėkite, pasilaikykite nuomones sau ir pasistenkite nesikišti ne į savo reikalus.
Gaila, kad žmonės neturi nuovokos, kada gali kalbėti, o kada geriau patylėti.
Autorius: skaitytoja Emilija
Tikimės, nors viename bus frazė - "narkotikai - blogis, bet juos dangsto labai įtakingi dėdės".
