Jessicos Shy pasiekimas neliko nepastebėtas ir muzikos industrijoje. Muzikos prodiuserio Martyno Tylos skaičiavimu, vien iš bilietų buvo surinkta beveik 5 mln. eurų. Tiesa, tai – viso renginio pajamos prieš scenos, technikos, apsaugos, organizavimo ir kitas išlaidas.
Pasipylė ne tik pagyros, bet ir kritika
Vis dėlto šalia sveikinimų ir pagyrų atlikėjai socialiniuose tinkluose netrūko ir gerokai kitokių reakcijų. Po naujienomis apie Jessicos Shy pasiekimus ir pelną pasipylė komentarai, kuriuose buvo kritikuojama ne tik jos muzika, bet ir išvaizda, balsas bei gebėjimai.
„Nelabai ana graži. Ir be balso. Dainavo fonograma“, – komentavo vienas internautas.
„Kokia ji dar dainininkė. Gėda! Kaimo lygio mergiotė!“ – rašė kita komentatorė.
Kitas žmogus teigė: „Už dyką neičiau į jos koncertus...“
Dar vienas internautas kritikavo atlikėjos tartį: „Norint tapti dainininke reikėtų tvarkytis su labai stipriu tarimo defektu, nes stipriai švepluoja, net nerealu suprasti, kokia kalba dainuoja.“
Tokie komentarai socialiniuose tinkluose daugeliui sukėlė klausimą – kodėl dalis lietuvių taip sunkiai priima kito žmogaus sėkmę? Kodėl užuot pasidžiaugę įspūdingais pasiekimais, žmonės renkasi ne konstruktyvią kritiką, o asmeniškus įžeidimus, menkinimą ir net šmeižtą? Naujienų portalas tv3.lt apie tai kalbėjosi su psichologu Edvardu Šidlausku.
Kito sėkmė primena apie paties nepasiekimus
Pasak psichologo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmogus nesugeba pasidžiaugti kito sėkme, gali būti jo paties nepasitenkinimas savo gyvenimu.
„Žmogus, kuris pats nelabai ką pasiekęs ir neturi kuo pasidžiaugti, nedirba ties tuo, kad turėtų, neinvestuoja į save bet kokioje srityje, kur jis bebūtų – profesinėje ir taip toliau.
Vienas iš paprasčiausių būdų, kaip save nuraminti, kai tu tarsi atsilieki, esi gyvenimo pakraštyje, yra kitus žeminti. Ne siekti pačiam iškilti, o žeminti kitus“, – aiškina E. Šidlauskas.
Jo teigimu, toks elgesys gali tapti savotišku būdu žmogui pačiam su savimi susidoroti – užuot bandęs keisti savo gyvenimą, jis pradeda menkinti tuos, kuriems pasisekė.
„Tas nebrandus asmenybės savęs nuraminimas yra nuolatinės apkalbos, šmeižtas, pavydas. Tai yra žema savivertė, neišsipildę lūkesčiai“, – sako psichologas.
Anot jo, žmogus tokiu būdu tarsi bando sumažinti atstumą tarp savęs ir to, kuris yra sėkmingesnis.
„Gal pradėkime nuo to, kad lietuvių psichinė sveikata nėra gera. Yra atskiri duomenys, kad jaunimas laimingas, bet visumoje Lietuvoje žmonės yra stipriai prislėgti, turi daug depresijos, nerimo ir visokių kitokių problemų“, – sako E. Šidlauskas.
Pasak jo, žmogaus gebėjimas nuoširdžiai pasidžiaugti kito sėkme priklauso nuo jo paties emocinės būklės: „Dažnas žmogus, yra neįgalus priimti pozityvias emocijas, pasidžiaugti kito sėkme. Tai gali daryti tik sveikas žmogus, kuriam gyvenime irgi gerai viskas daugmaž klojasi, kas tai bebūtų.“
Pasakė, kas yra konstruktyvi kritika
Vis dėlto psichologas pabrėžia, kad ne kiekvienas neigiamas komentaras yra pavydas ar noras sumenkinti. Žmogus turi teisę nemėgti atlikėjo muzikos, kritikuoti kūrinį ar išsakyti savo nuomonę. Tačiau, anot jo, egzistuoja aiški riba tarp konstruktyvios kritikos ir asmeninio puolimo.
„Konstruktyvi kritika yra labai puikus dalykas ir ji niekada nekritikuoja asmens. Ji yra nukreipta į atlikimą, į muzikos kūrinio struktūrą ar tai, kas bebūtų. Konstruktyvios kritikos arba analizės tikslas yra pagerinti“, – aiškina psichologas.
Jo teigimu, konstruktyvi pastaba gali būti naudinga net ir tada, kai ją išgirsti nėra malonu: „Aš visada esu dėkingas, jeigu kažkas kritikuoja konstruktyviai. Reiškia, man padeda pamatyti save iš šalies, mano darbus, kažkokią veiklą, ir tame matosi klaidų, patarimų.“
Psichologo teigimu, situacija pasikeičia tada, kai kritikuojamas ne atlikėjo darbas, o pats žmogus. Anot jo, asmeniški komentarai, kuriais abejojama žmogaus asmenybe ar jis menkinamas, yra subjektyvūs ir neturi nieko bendro su konstruktyvia kritika.
E. Šidlauskas taip pat pabrėžia, kad tikroji kritikos esmė yra analizė, permąstymas ir refleksija: „Tai čia dažniausiai žmonės yra toksiški. Čia ne kritika, čia purvais drabstymasis.“
Kodėl puolami tie, kurie yra dėmesio centre?
Psichologas pastebi ir dar vieną reiškinį – žmonės, turintys sudėtingus santykių su autoritetais, gali būti linkę maištauti prieš bet kurį žmogų, kuris atsiduria dėmesio centre.
„Ir kas turi probleminius, konfliktinius santykius su tėvais, su autoritetais, jie kaip paaugliai prieš visus autoritetus maištauja“, – teigia jis.
Todėl, pasak pašnekovo, kritikos gali sulaukti ne tik muzikantai, bet ir politikai, visuomenės veikėjai ar kiti žinomi žmonės.
„Automatiškai, tai bebūtų prezidento kalba ar koks scenos žmogus, ar kitas žinomas žmogus, jis visada susilauks kritikos strėlių vien dėl to, kad tai yra žmogus ant scenos, nes dalis žmonių turi problemų su autoritetu ir jie puola bet ką, kas yra dėmesio centre“, – aiškina E. Šidlauskas.
Jo teigimu, toks elgesys nebūtinai yra racionaliai apgalvotas. Kartais žmogus net pats nesupranta, kodėl kito sėkmė jį taip erzina.
„Sėkmė daugumą žmonių erzina, nes jie primena, kad jie patys save laiko nesėkmingais, ir juos tada tai kažkaip liūdina, netgi piktina, nervuoja“, – pabrėžia psichologas.
Socialiniai tinklai suteikia saugumo iliuziją
Tačiau kodėl internete žmonės kartais tampa kur kas drąsesni nei realiame gyvenime? Psichologas teigia, kad prie to stipriai prisideda socialinių tinklų suteikiamas anonimiškumas ir atstumas.
„Žmonėms nereikia kažkokiam žmogui į akis to pasakyti. Jie dažnai neišdrįstų greičiausiai ir nesugebėtų nieko panašaus gyvai pasakyti, neužtektų drąsos“, – aiškina E. Šidlauskas.
Jis priduria, kad žmogus sėdi savo namuose, nemato pašnekovo reakcijos ir nejaučia tiesioginių savo žodžių pasekmių, o kai kuriais atvejais netgi galima pasislėpti ir po netikra tapatybe.
Psichologo teigimu, tam tikra prasme socialiniai tinklai primena senovėje egzistavusius karnavalus, kai žmogus galėdavo trumpam nusimesti įprastus socialinius vaidmenis ir elgtis taip, kaip kasdienybėje sau neleisdavo.
„Kažkuria prasme tokias saturnalijas ištisai turime socialiniuose tinkluose kiaurus metus, nes dabar žmogus yra nuolatiniame karnavale. Jis gali pasislėpti ir tada sau leidžia reikšti primityvias emocijas, užsiimti įvairiomis pramogomis, iš tikrųjų užsiiminėti savotišku virtualiu chuliganizmu, nes nebijo pasekmių“, – reziumuoja psichologas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
