Čia pateikiamos kelios dažnos mutacijos, kurias galite turėti jūs arba jūsų pažįstami.
Mėlynos akys
Nors maždaug 8 proc. viso pasaulio populiacijos turi mėlynas akis, jas nulemianti mutacija žmonijos istorijoje yra neįprastai nauja. Seniau visi žmonės turėjo rudas akis, tačiau tyrėjai sugebėjo nustatyti mutaciją, dėl kurios žmogaus akys būna mėlynos. Nors OCA2 geno pakitimai turi įtakos rainelėje gaminamo pigmento kiekiui, ir taip sukuria skirtingus rudos spalvos atspalvius, mėlynas akis nulemia netoliese esančio HERC2 geno mutacija. Ji veikia kaip jungiklis, išjungiantis OCA2 geną, todėl akyse nebūna rudo pigmento ir jos būna mėlynos.
Tačiau dar labiau stebina tai, kad tyrėjai sugebėjo atsekti, kaip manoma, patį pirmąjį šios mutacijos atvejį, kuris įvyko prieš 6 000–10 000 metų. Pirmasis mėlynakis greičiausiai gyveno Europoje, nes paties seniausio žmogaus, turėjusio šią mutaciją, 7 000 metų senumo griaučiai buvo rasti Ispanijoje.
Laktozės toleravimas
Tai tikriausiai vienas geriausių žmogaus evoliucijos pavyzdžių. Nors daugeliui žmonių vakaruose pieno gėrimas yra visiškai įprastas dalykas, mes esame beveik vieninteliai, galintys jį gerti. Kaip ir kiti žinduoliai, dauguma žmonių visame pasaulyje suaugę nustoja gerti pieną, nes praranda gebėjimą jį virškinti.
Tačiau prieš maždaug 10 000 metų, kai europiečiai prisijaukino tokius gyvūnus kaip karvės, MCM6 geno mutacija leido kai kuriems ir toliau gaminti fermentą Laktazę, leidžiantį gerti pieną. Tačiau nuostabu ir tai, kad tai gali daryti ne tik europiečiai. Gebėjimą virškinti pieną įgavo ir kitos ūkininkavusios bendruomenės, taip pat prisijaukinusios karves, pavyzdžiui, kai kurios gentys Indijoje.
Raudoni plaukai
Kartu su mėlynomis akimis ir laktozės toleravimu, tai viena žinomiausių genetinių mutacijų. Nors tikriausiai visi pažįstame tokių plaukų žmogų, ši spalva yra pakankamai reta, nes ją turi tik 4–5 proc. pasaulio populiacijos. Tačiau būtent dėl šios priežasties, kai kuriems ši spalva yra tik dar gražesnė.
Raudonus plaukus daugiausiai turi žmonės iš šiaurės Europos. Ir nors kai kurie teigia, kad ši mutacija išsivystė kaip atsakas į trumpesnes dienas ir ilgesnes naktis, kiti mano, kad ji taip paplito dėl natūralios atrankos nebuvimo. Tokia plaukų spalva yra būdinga žmonėms iš Škotijos ir Velso ne dėl kokios nors ypatingos priežasties, o dėl genų dreifo. Raudonų plaukų paplitimui įtakos greičiausiai turėjo ir tai, kad šios tautos dar netolimoje praeityje buvo gana izoliuotos.
Azijietiškasis išraudimas
Maždaug 36 proc. šiaurės rytų Azijos gyventojų turi genetinę mutaciją, dėl kurios, išgėrus alkoholio, jų oda paraudonuoja. Šis išraudimas atsiranda ne todėl, kad jie yra girti, kaip atrodo daugeliui, o dėl imuninio atsako. Šį atsaką sukelia ne pats alkoholis, o medžiaga, į kurią alkoholis skyla kepenyse.
Kažkuriuo metu, ne tokioje jau ir tolimoje praeityje, atsirado mutacija gene, atsakingame už ALDH2 fermentą. Ši mutacija neleidžia pilnai suvirškinti alkoholio, o tai reiškia, kad tam tikras nuodingų tarpinių medžiagų kiekis pradeda kauptis organizme ir sukelia imuninį atsaką.
Protinių dantų nebuvimas
Vėlai išdygstantys protiniai dantys sukelia įvairiausių problemų. Tačiau kai kurie žmonės, apie 40 proc. azijiečių, 10–25 proc. iš Europos kilusių amerikiečių ir 11 proc. afroamerikiečių neturi protinių dantų. Manoma, kad apie 45 proc. inuitų taip pat patenka į šią grupę.
Kaip ir visi žinduoliai, žmonių protėviai burnos gale turėjo tris keturių krūminių dantų grupes, padėjusias sukramtyti kietus augalus. Tačiau mūsų protėviai, sugebėję suvaldyti ugnį, pradėjo valgyti minkštesnį maistą, dėl kurio susiaurėjo jų žandikauliai, nepaliekant vietos, paskutiniajam rinkiniui, kurį mes vadiname protiniais dantimis. Pati seniausia žinoma fosilija, neturinti trečiosios krūminių dantų grupės, buvo atrasta Kinijoje, o jos amžius siekia 350 000 metų. Manoma, kad būtent čia ir įvyko pirminė mutacija
