Naujienų portalui tv3.lt laišką parašiusi Vilma (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) teigė nesuprantanti, kodėl valstybinis elektros tiekėjas „Ignitis kai kuriais atvejais sugeba pasiūlyti garantinį elektros tiekimą kone 30 euro centų pigiau negu visuomeninio tiekimo kaina be kompensacijos.
„Kaip taip gali būti, kad tas pats tiekėjas, konkrečiai „Ignitis“, sakosi, kad elektra itin brangi visuomeniniam tiekimui (tarkim, dieninio tarifo kaina pasirinkus planą „Standartinis“ yra 63 ct/kWh be kompensacijos), tačiau kaip nepriklausomas tiekėjas (analogiškas planas minimalus – dieninis tarifas 35,2 ct/kWh) siūlo kur kas mažesnes kainas?
Kodėl visuomeninio tiekimo kaina be kompensacijos yra beveik 30 ct didesnė? Ir kaip buvo būtent tokios kainos nustatytos?“ – klausė Vilma.
Skaitytoja taip pat svarsto, kad galbūt nustatytos kainos už elektrą, pasak jos, gali būti fiktyviai padidinamos.
„Mano supratimu, yra keli galimi variantai: arba visuomeniniam tiekimui dirbtinai išpučiamos kainos, kad būtų paprasčiau įsisavinti nemenką sumą (t.y. valstybės kompensaciją) arba ta skiriama kompensacija už elektros kainą apskritai neegzistuoja“, – kalbėjo ji.
Tokius įtarimus neigia
„Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė pastebėjo, kad pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, jog elektros tiekėjo visuomeninis ir nepriklausomas tiekimas yra atskirti.
„Jeigu visuomeninio tiekimo kainą nustato VERT, paprastai spalio-lapkričio mėnesį, prognozuodamas būsimo pusmečio elektros energijos įsigijimo kainą, tai nepriklausomo tiekimo kainą savo klientams nustato pats tiekėjas.
Rudenį VERT prognozuojant būsimas kainas, nebuvo prognozuojama tokia šilta žiema ir sumažėjusios gamtinių dujų kainos, kas iš esmės lėmė didmeninių kainų kritimą elektros biržoje“, – kalbėjo ji.
Pašnekovės pastebėjimu, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos VERT paskelbtos visuomeninio tiekimo kainos taikomos trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie suvartoja iki 1000 kWh elektros per metus ir sausio 1 d. neturi įsigaliojusios sutarties su pasirinktu nepriklausomu tiekėju.
Be to, praėjusį mėnesį Vyriausybė patvirtino maksimalius elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalinio kompensavimo dydžius. Numatyta, kad taikoma kompensacija buitiniams vartotojams už elektros energiją negali būti didesnė nei 28,5 ct/kWh (su PVM) ir taikoma tik tai kainos daliai, kuri yra virš 28 ct/kWh (su PVM) ribos.
„Todėl pasirinkusiems dviejų laiko zonų tarifą už dieninę skalę pritaikoma viso dydžio kompensacija, o už naktinę ar savaitgalio skalę taikoma mažesnė kompensacija, kadangi dažnai naktinės ar savaitgalio laiko zonoje yra taikomas mažesnė kaina nei vienos laiko zonos atveju“, – paaiškino L. Beganskienė.
„Ignitis“ atstovė taip pat paaiškino, kad VERT puslapyje yra nurodoma, kas sudaro visuomeninę elektros energijos kainą ir kainos pokyčių priežastis nuo šių metų sausio 1 d.:
1. Elektros energijos įsigijimo (biržos) kaina, įskaitant balansavimo energijos sąnaudas ir biržos mokesčius;
2. Persiuntimo paslaugos kaina, kurią sudaro:
- Elektros energijos perdavimo kaina – ją sudaro perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos dėl elektros energijos persiuntimo aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinklais.
- Sisteminių paslaugų kaina – paslaugos, kurios užtikrina energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą galios rezervą bei pralaidumą perdavimo tinklais laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo ribų.
-
REKLAMA - Elektros energijos skirstymo kaina – ją sudaro skirstomųjų tinklų operatoriaus, turinčio daugiau nei 100 tūkst. vartotojų, patiriami kaštai paskirstant elektros energiją vidutinės ir žemos įtampos tinklais. Elektros energijos skirstymo kaina priklauso nuo įtampos, iš kurios vartotojai gauna (vartoja) elektros energiją. Paveiksle parodyta skirstymo paslaugos žemos įtampos tinklais kaina, indeksuota įvertinant skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo buitiniams vartotojams koeficientą.
3. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kaina – skirta elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimui perdavimo ir skirstymo tinkle, centralizuotai prekybai bei kitoms VIAP sąnaudoms, kaip atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimas, VIAP paslaugų administravimas ir pan.
4. Visuomeninio tiekimo paslaugos kaina – sudaro visuomeninio tiekėjo veiklos sąnaudos, patirtos vykdant visuomeninį elektros energijos tiekimą buitiniams vartotojams.
5. Dvi papildomos dedamosios prie persiuntimo kainos:
- Persiuntimo paslaugos kainos buitiniams vartotojams papildoma dedamoji, skirta tiekimo veiklos pajamų ir sąnaudų, įskaitant elektros energijos įsigijimo sąnaudų, skirtumams padengti,
- Papildoma dedamoji prie persiuntimo kainos, skirta padengti elektros energijos įsigijimo technologinėms reikmėms kainų skirtumus.
Siūlytų kompensacijas mokėti už pirmas 100–150 elektros kWh
Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, VERT pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.
Pasak jo, tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.
„Mūsų vertinimu, pasiteisinęs ir labiausiai efektyvus modelis yra kompensavimas pirmų 100–150 (suvartotų – BNS) kilovatvalandžių.
Tai ribai nuspręsti reikėtų konkrečiai atlikti tam tikrą kiekvienos šalies analizę, bet būtent šitas modelis iš esmės skatina vartotojus ir efektyviai vartoti elektros energiją“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius.
„Iš kitos pusės, jis yra orientuotas į socialiai pažeidžiamus vartotojus, nes paprastai būtent šie vartotojai suvartoja mažesnį elektros energijos kiekį“ – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad kompensavimo tvarka nėra tiesioginė reguliuotojo kompetencija, tačiau jis turi savo nuomonę, pagrįstą kitų Europos Sąjungos šalių taikomomis schemomis.
Kompensacijas mokėti iki 150 kWh suvartojantiems gyventojams ir taip skatinti juos taupyti pernai rugpjūtį siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė vėliau teigė, jog tokiu atveju būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai. Savo ruožtu R. Pocius ketvirtadienį sakė, jog toks modelis būtų pakankamai paprastas, o jo administracinė našta nedidelė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį BNS sakė, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti. Energetikos viceministrė Inga Žilienė pirmadienį teigė, kad kompensacijų už elektrą tvarką antrąjį pusmetį ketinama keisti. Pasak jos, svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį.
Ragina peržiūrėti planus, rinktis kitus tiekėjus
Atsižvelgdama į elektros kainos biržoje pokyčius ir naujausius nepriklausomų elektros tiekėjų teikiamus siūlymus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) visai neseniai paragino vartotojus aktyviai pasinaudoti savo teise ir esant poreikiui keisti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. VERT primena, kad visi vartotojai turi teisę bet kuriuo metu priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir nepriklausomo elektros tiekėjo keitimo.
Teigiama, kad buitinis vartotojas, norintis vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, turi įsivertinti, ar nebuvo sutartyje numatyta nuolaidų, baudų, kurios, anksčiau laiko nutraukus sutartį, turi būti grąžinamos tiekėjui. Informuoti tiekėją apie nutraukiamą sutartį nereikia, sudaryta nauja sutartis įsigalios po 2 savaičių ir ankstesnė sutartis bus nutraukta automatiškai.
Buitinis vartotojas paskutinę sutarties galiojimo dieną privalo pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis bei kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir už patiektą elektros energiją, persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaityti su tiekėju ar operatoriumi.
Svarbu, kad, norint nepatekti į elektros energijos garantinį tiekimą, esama sutartis neturėtų būti nutraukta anksčiau, negu sudaryta nauja sutartis.
Sumažėjo kainos elektros energijos biržoje. Ką turėčiau daryti?
VERT atstovai pateikia patarimus, ką turėtų daryti kiekvienas gyventojas, jeigu kainos už elektrą sumažėjo biržoje:
1. Peržiūrėti esamos sutarties sąlygas (bendrąsias ir specialiąsias). Bendrąsias sutarčių sąlygas rasite nepriklausomo elektros energijos tiekėjo interneto puslapyje.
Atkreipkite dėmesį:
1. Į sutarties terminą (sutartis gali būti terminuota arba neterminuota).
- Neterminuota sutartis gali būti nutraukta vienašališkai vartotojo be papildomų mokesčių.
- Nutraukiant terminuotą sutartį gali būti taikomos netesybos.
- Tam tikram laikotarpiui fiksuotos kainos sutartis laikoma terminuota sutartimi.
2. Į sutartyje nustatytą kainos fiksavimo laikotarpį.
- Be kainos fiksavimo
- Kaina fiksuota 6, 24, 36, 84 mėn.
3. Terminuotos sutarties nutraukimo sąlygos (netesybos).
- Prievolė grąžinti pagal sutartį gautas nuolaidas.
- Prievolė sumokėti rezervavimo mokestį už likusį neišnaudotą pardavimo laikotarpį.
3. Įvertinus netesybų dydį priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.
- Sudaryti naują sutartį. Įsigaliojus naujai sutarčiai, esama nutraukiama automatiškai.
- Nenutraukti esamos sutarties.
Susipažinti su šiuo metu rinkoje esančiais pasiūlymais galite ČIA.
Kainų skaičiuoklėje vartotojai ras aktualiausią informaciją, ja naudotis nesunku: tereikia žinoti, kiek elektros energijos suvartoja per mėnesį arba per metus. Įvedus šį skaičių, kainų palyginimo skaičiuoklė suras visus pasiūlymus, puslapio viršuje rodydama pigiausią variantą.
Pirmąjį pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Tuo metu kompensacija už dujas siekia 99 centus už kubinį metrą.
