Jei tau pakanka saulės ir smėlio, tai tau idealiai tiktų Bir Tawil vietovė. Ši teritorija ribojasi su Egiptu ir Sudanu. Pretenzijų į šią trapecijos formos teritoriją nepareiškė dar nė viena valstybė. Teritorija, susidedanti iš dykumos ir kalnų, neturi jokių gamtinių išteklių, todėl ji kitų valstybių požiūriu yra bevertė. Nei viena iš dviejų kaimyninių valstybių nenori šios teritorijos. Tačiau tam yra ir kitų priežasčių. Tiek Sudanas, tiek ir Egiptas nori kitos šalia Bir Tawil esančios teritorijos Halaib, kuri yra žymiai didesnė savo plotu ir pasižymi derlinga dirva. Pagal 1899 metų sutartį ši teritorija priklauso Egiptui, tačiau 1902 metų sutartis teigia, kad Halaib priklauso Sudanui, o Egiptui - Bir Tawil. Tačiau abi šalys pripažino galiojančias tik tas sutartis, pagal kurias joms atitenka Halaib teritorija, taip palikdami Bir Tawil niekieno žeme, kur kiekvienas gali būti teritorijos šeimininkas ir valdovas.
Jei tu nemėgsti saulės ir smėlio, mes galime pasiūlyti kai ką kito - Marie Byrd žemę. Ši vietovė puikiai tiks tiems, kurie mėgsta šalto oro klimatą. Tai yra didžiulė žemės vieta, užimanti 1,6 milijono kvadratinių kilometrų plotą, kuri irgi niekam nepriklauso. Ją dengia užšąlusi tundra, kuri gali pasigirti tik ugnikalnių gausa. Visos valstybės, kurios turi pretenzijas į Antarktidą, atsisakė šios žemės, kadangi ji yra labai nutolusi. Teritorija turi ilgą krantą ir buvo kelių ekspedicijų ir eksperimentų vieta. Šioje žemėje yra JAV laivyno bazė „Byrd stotis“. Vasarą čia nėra jokių karščių, todėl žmonės norintis vėsumos, gali pasidžiaugti net -14 laipsnių šalčio gaiva.
Tarptautiniai vandenys/vandenynų dugnas
Jeigu tu mėgsti vandenį, turime ir tau pasiūlymą. Didžiąją dalį žemės sudaro vandenynai, o daugelis vandenynų teritorijos ir vandenynų dugnas vis dar neturi savo šeimininkų. Pagal Jūros teisę, kurią Jungtinių Tautų organizacija patvirtino 1982 metais, kiekvienai valstybei priklauso 12 mylių (19.3 kilometrų) kranto, įskaitant vandenyno dugną ir jame esančius resursus. Dar 200 mylių (321.9 kilometrų) yra vadinamosios ekonominės zonos, kuriose valstybės gali tyrinėti, išgauti gamtos resursus ar kitaip naudotis tomis teritorijomis. Tačiau likusi vandenynų dalis yra niekieno, todėl jie ir yra vadinami tarptautiniais vandenimis. Tai reiškia, kad jie priklauso niekam, o tuo pačiu ir visiems. Todėl gali leistis į vandenynus, galbūt tau pasiseks atrasti mažytę sąlytę, kurioje galėsi pasiskelbti jos valdovu. Aišku, su esamomis technologijomis, abejotina, kad dar liko kokia sala, kuri būtų neatrasta.
Kam žemėje ne vieta, galima pamąstyti ir apie dangaus kūnus
Jei nė viena iš išvardintų vietų tavęs netenkina, visada galima pažvelgti aukštyn į dangų. Galima pagalvoti net apie mėnulį. Nė viena valstybė neturi teisių į mėnulį nei į kitus daugaus objektus, kadangi to neleidžia 1967 metų Jungtinių Tautų Organizacijos išorinės erdvės sutartis. Sutartyje teigiama, kad kosmoso tyrinėjimas turi būti visos žmonijos labui, todėl kosmoso platybėse, negalima daryti jokios destruktyvios veiklos. Tiesa, kyla ginčai ar individualūs asmenys gali valdyti mėnulį ar kitus kosmoso objektus. Šiuo atveju egzistuoja vienas asmuo Dennisas Hope’as, kuris Jungtinių Tautų Organizaciją informavo turįs teises į mėnulį, o nesulaukęs jokio atsako iš organizacijos septintajame dešimtmetyje jis net pradėjo pardavinėti žėmę mėnulyje. Vieno akro (0.4 hektaro) kaina 19.95 JAV dolerių. Galbūt kas nors susigundys tokiu vyruko pasiūlymu.
