„Pasiilgau namų, pasiilgau sniego. Dabar bėgimo porą savaičių nebus, tai pereisiu ant slidžių. Ne profesionaliai aišku, – juokėsi oro uoste žurnalistų kalbintas ultramaratonininkas. – Ant slidžių, kai judi, nėra smūginio darbo. Labai gerai atstato sąnarius ir raumenis”.
A. Sorokinas Taipėjuje vykusiame bėgimo čempionate per 24 valandas nubėgo 301,8 km ir antroje vietoje likusį graiką Fotiosą Zisimopoulą aplenkė 9,8 km.
Lietuvos rinktinei be A. Sorokino dar atstovavo Andrius Preibys, Ruslanas Seitkalijevas ir Aidas Ardzijauskas.
A.Preibys per 24 val. įveikė 256,8 km ir užėmė 14-ąją vieta, R.Seikatlijevas per 252,8 km liko 21-as, o A.Ardzijauskas įveikė 58 km, bet po 6 val. buvo priverstas pasitraukti iš varžybų.
Komandinėje įskaitoje skaičiuojama trijų geriausių šalies atstovų įveikta distancija, tad bendro sportininkų įveikto atstumo pakako, kad lietuviai taptų čempionais pirmą kartą mūsų šalies istorijoje. Lietuviai aplenkė lenkus ir trečioje vietoje likusius britus.
„Kol kas apie bėgimą negaliu, nenoriu dabar galvoti. Duokite laiko iki metų galo ir susidėliosime planus viskam. Svarbiausia, kad dabar pasaulyje esame pirmi”, – mintimis apie pasirodymą ir įspūdžiais dalijosi A. Sorokinas.
Laimėjote, įvykdėte savo tikslą. Ar viskas vyko pagal planą?
Oras labai keitėsi. Vieną dieną karšta, kitą lija. Kai pakliuvo geresnis oras, nusprendėme paspausti, bet vėliau vėl pradėjo lyti, pakilo vėjas.
Tada reikėjo taktiškai. Turėjau maždaug 14 km persvarą, bandžiau ją išlaikyti. Ir kai liko dvi valandos iki galo, tiesiog trūko motyvacijos toliau bėgti, greitis krito ir krito, tad paskutinę valandą beveik ėjau, nes žinojau, kad jau nebepavys niekas.
Nepasakyčiau, kad lengva buvo dėl salygų, pavargau galų gale. Bet mes laimėjome ir labai džiugu.
Oras pakišo koją ar nuovargis?
Ko gero, kad ir oras, ir nuovargis, ir motyvacijos trūkumas.
Bet jeigu būtumėte bėgę iki galo, komandinis rezultatas gal būtų geresnis?
Taip, geresnis. Bet pasaulio čempionate kova vis tiek vyksta daugiausia dėl vietos.
Vis tiek turbūt bandysite pagerinti 322 km per 24 val. Rekordą? Kada tai darysite?
Kol kas apie bėgimą negaliu, nenoriu dabar galvoti. Duokite laiko iki metų galo ir susidėliosime planus viskam. Tada galvosime. Kol yra parako, bandysime.
Ar yra skirtumas, kuriame žemyne, šalyje bėgti?
Žinoma. Vienoje šalyje bėgame vienaip, o dabar kitaip. Čia buvo kita laiko juosta ir Azija, kur drėgna, viskas kitaip. Reikia daugiau adaptacijos. Bet svarbiausia, kad Europoje buvome antri, o pasaulyje pirmi. Tai gal ir tos sunkesnės sąlygos daugiau stengtis priverčia.
