Apylinkės teismas pradėjo kaltinamųjų apklausą rezonansinėje „Aukštaitijos vandenų“ byloje. Klausydamas teisiamųjų parodymų svarbiausias baudžiamosios bylos dalyvis, įmonės nušalintasis direktorius Rimantas Liepa ne kartą gūžėsi ir traukė pečiais – demonstravo esąs nustebintas. Kokias prokurorų sugriautos aferos detales atskleidė stojusieji prieš teismą?
„Generolas“ pasiilgo eilinių
Bandymu neteisėtai pralobti Europos Sąjungos sąskaita kaltinamas „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Rimantas Liepa bylai pasiekus finišo tiesiąją ir teismui jau apklausus visus liudininkus pagaliau galės susitikti su buvusiais pavaldiniais. Teismas patenkino bendradarbių pasiilgusio, įmonėje generolu vadinamo R.Liepos prašymą ir panaikino draudimą bendrauti net su 16-a asmenų, iš jų – su nušalintą generalinį direktorių laikinai pavaduojančiu Sauliumi Venckumi, miesto Tarybos nariu ir „Aukštaitijos vandenų“ statybos direktoriumi Sigitu Činga, taip pat miesto Taryboje dirbančiu įmonės eksploatacijos direktoriumi Vidmantu Baltramiejūnu.
Teismas konstatavo, kad vieni iš jų jau yra apklausti kaip liudytojai, kiti nebuvo pripažinti bylos dalyviais, todėl nebėra pagrindo neleisti jiems bendrauti.
Tai bene pirmas teismo patenkintas R.Liepos prašymas. Prieš aštuonetą mėnesių nuo „Aukštaitijos vandenų“ generalinio direktoriaus pareigų nušalintas teisiamasis ne kartą Temidės tarnų nesėkmingai prašėsi sugrąžinamas į darbą.
Teisėjai taip pat nepatenkino R.Liepos gynėjo pageidavimo panaikinti 20 tūkst. Lt užstatą.
Teismas nusprendė pinigų negrąžinti, kol nagrinėjama dviejų tyčinių sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu kaltinamo R.Liepos baudžiamoji byla, o pagrindinis jos dalyvis dar nedavęs parodymų.
Parodymai vertė gūžtis
Panevėžio apylinkės teismas vakar pradėjo kaltinamųjų apklausą. Iš septynių teisiamųjų „Aukštaitijos vandenų“ aferos byloje R.Liepą numatyta apklausti paskutinį.
Pirmasis prieš teismą stojo Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbūsta“ vyriausiasis inžinierius Kęstutis Kastrickas.
Per daugiau nei dvi valandas trukusią jo apklausą R.Liepa ne kartą gūžėsi ir traukė pečiais – demonstravo esąs nustebintas parodymų.
Sukčiavimu dalyvaujant organizuotoje grupuotėje, dokumentų klastojimų organizavimu kaltinamas K.Kastrickas kaltę pripažino iš dalies ir neslėpė, jog aferos iniciatoriumi, jo nuomone, buvo R.Liepa.
Pasak K.Kastricko, „Gerbūsta“ buvo laimėjusi „Aukštaitijos vandenų“ skelbtą konkursą nuotekų ir vandentiekio tinklams nutiesti. Viso projekto, finansuojamo Europos Sąjungos paramos fondų, vertė siekė 6–7 mln. Lt. Prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų dėmesį patraukę darbai Pavešėčių kaime, kaip pripažino K.Kastrickas, tebuvo menka milijoninio užsakymo dalis.
Pasak K.Kastricko, techniniame projekte ir kituose dokumentuose buvo numatyta Pavešėčių kaime nutiesti naują vandentiekio trasą. Jo teigimu, tokį „Aukštaitijos vandenų“ užsakymą gavusi rangovė „Gerbūsta“ net įtarti negalėjo, kad numatytoje vietoje trasa jau seniai nutiesta.
Apie ją rangovai tvirtiną sužinoję tik ėmęsi darbo Dariaus Simanavičiaus privačiame sklype.
Senąją trasą bandė slėpti
Inžinierius teigė apie iškilusią problemą pranešęs „Aukštaitijos vandenų“ atstovams Evaldui Kubiliūnui ir Sigitui Čingai.
„Man susidarė įspūdis, kad „Aukštaitijos vandenys“ slėpė informaciją apie senąją trasą. Klausiau E.Kubiliūno ir S.Čingos, kas ten per trasa. Man buvo žadama, kad viską spręs generolas, neva nesikišk, kur tau nereikia.
Be abejo, kai po ikiteisminio tyrimo buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, pamačiau, kad trasa Pavešėčiuose jau buvo dar 2007–2008 m. „Aukštaitijos vandenys“ rangovams nebuvo pateikę jokios dokumentacijos apie ją, o mums aptikus tą trasą, D.Simanavičius ėmė trukdyti dirbti. Rovė kuoliukus, žymėjusius naujos trasos vietą, aiškino, kad tai jo privatus sklypas ir mes nieko negalime daryti be jo leidimo“, – teisme pasakojo K.Kastrickas.
Inžinierius pamena buvus porą susitikimų su savo tiesioginiu viršininku „Gerbūstos“ direktoriumi Jonu Ratkumi ir R.Liepa. Vienas vykęs J.Ratkaus kabinete, kitas – ligoninėje.
„Buvo gautas atsakymas, kad R.Liepa spręs klausimą. J.Ratkus man pasakė, kad seną trasą diagnozuojam – netinkamas dalis keičiam naujomis, o atitinkančias reikalavimus paliekam“, – pasakojo K.Kastrickas. Anot jo, darbininkai tik imitavo, kad tiesiama nauja trasa, tačiau realiai remontavo senąją. Statybos darbų žurnale ir kituose dokumentuose taip pat turėjo būti įforminta, kad Pavešėčiuose nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai, bet apie rekonstruotus senuosius – nė žodžio.
Vandentiekininkų vadą vadino medžiu
K.Kastrickas teisme aiškino, kad netruko pasikeisti ir iš pradžių priešiškai prieš tinklų tiesėjus nusiteikusio D.Simanavičiaus pozicija. Jis ne tik nebetrukdė, bet pats organizavo darbus.
K.Kastrickas pripažįsta, kad toks staigus sklypo šeimininko pasikeitimas sutapęs su „Gerbūstos“ pasirašyta sutartimi su „Aukštaitijos vandenyse“ laboratorijos viršininke dirbančios Rimutės Gečiauskienės įmone. Inžinierius neslepia įtarimų, kad sutartis su R.Liepos pavaldinės įmone tebuvo gudri išeitis, kaip sumokėti D.Simanavičiui esą kompensaciją už jam priklausančią vandentiekio trasą.
Įmonei būtų sumokėta už fiktyvią technikos nuomą, o realiai pinigai turėjo nukeliauti į tokį planą sukurpusiųjų kišenes.
K.Kastricko nuomone, šio plano iniciatoriumi buvęs R.Liepa. Inžinierius pripažino, kad rangovams žaidimo taisykles diktuojantis vandentiekininkų vadas buvo vadinamas pravarde. Jos išduoti K.Kastrickas teisinosi nedrįstantis, mat nenori įžeisti žmogaus. Tik raginamas prokuroro prasitarė, kad rangovai R.Liepą tarpusavyje vadino medžiu.
Esą „Gerbūstos“ vadovu J.Ratkui nepatiko, kad įmonė spaudžiama atsiskaityti su sklypo šeimininku D.Simanavičiumi.
K.Kastrickas teisme pripažino, kad šis užsiprašęs daugiau nei 120 tūkst. Lt kompensacijos.
„Aš, atstovaudamas „Gerbūstos“ interesams, derėjausi, kol buvo sutarta dėl tokios sumos. Direktorius J.Ratkus keikėsi, pyko, kad mus stumia į beviltišką padėtį, kad nežino, ką daryti. „Gerbūstai“ ekonomiškai būtų buvę naudingiau tiesti naują nei rekonstruoti seną trasą. Iš to finansiškai bendrovė neturėjo jokios naudos“, – pasakojo inžinierius.
Koją pakišo pareigūnai
D.Simanavičiui atiteko atsargiai, kad neprarastų prekinės vertės, iškasta sena siurblinė, maždaug 700 metrų naujo vamzdžio, jam atvežtos kelios mašinos smėlio. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R.Gečiauskienės įmonei už neva nuomotą techniką turėjo būti pervesta 80 tūkst. Lt. Pinigai veikiausiai turėjo būti pasidalyti.
Tačiau planą, kaip pasipelnyti iš europinės paramos, sužlugdė už akių užbėgę pareigūnai.
Tik jiems įsikišus sklype buvo paklota, kaip numatyta projekte, nauja vandentiekio linija, o pinigai taip ir nepasiekė privačių kišenių.
Tvarkė vado kiemą
K.Kastrickas teisme atskleidė, kad R.Liepa su rangovais elgėsi kaip su savo tarnais. Jis namo kieme netoli Panevėžio, Molainių kaime, užsiprašė nutiesti požeminį vamzdį.
„Iš savo direktoriaus J.Ratkaus gavau nurodymą. Man neleido nieko nei pasakyti, nei paklausti, tiesiog liepė vykdyti“, – tvirtino inžinierius.
Anot jo, pas R.Liepą į namus nuvykusiems darbininkams pats šeimininkas komandavo, ką dirbti. Jiems teko pasirūpinti ne tik medžiu ir generolu už akių vadinamo vandentiekininko vado, bet ir jo kaimynų kiemu. K.Kastrickas teigia nebepamenantis, R.Liepa ar jo žmona nurodę kaimynų kiemą iškloti trinkelėmis.
Tačiau pareikalauti atlyginimo už atliktus darbus „Gerbūsta“ sumojo tik jau pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą.
K.Kastrickas teigė pats pareikalavęs buhalterijos išrašyti sąskaitas.
Grasina virsti šunimi
Tuo metu, kai teismas dvi su puse valandos be pertraukos apklausinėjo K.Kastricką, kiti šeši kaltinamieji laukė savo eilės. Iš jų ramiai vietoje sunkiai nusėdėjo tik du – pats R.Liepa ir D.Simanavičius.
„K.Kastrickas duodamas parodymus aiškiai pasakė, kad nurodymus gaudavęs iš J.Ratkaus, bet prokuroras bando pritempti, kad aš esu viso to iniciatorius. Jei Liepą dešimt kartų pavadins šunimi, jis ir taps šunimi“, – apklausą įvertino vandentiekininkų vadovas.
Koks jo paties vaidmuo pareigūnų demaskuotoje „Aukštaitijos vandenų“ aferoje, R.Liepa nekalba. Nušalintasis įmonės vadovas teisinasi, esą kol byla nebaigta nagrinėti, neturintis teisės viešinti jos aplinkybių.
Vis dėlto teisiamas direktorius netrukus turės prabilti. Vakar K.Kastricką ir „Aukštaitijos vandenų“ meistrą Joną Gečiauską apklaususiam teismui liko išklausyti dar keturis kaltinamuosius, o po jų parodymus duos svarbiausias baudžiamosios bylos dalyvis – pats R.Liepa. Kaip įtariama, su juo susitaręs, kaip sukčiaujant gauti Europos Sąjungos lėšų, J.Ratkus teismo išvengė. Šiam sutikus bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
