„Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadru pasidalinęs vyras nurodė, kad įspūdingą reginį užfiksavo lapkričio 5 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tarp 1.27 ir 1.45 val.
Kvapą gniaužiančiu kadru savo puslapyje pasidalino ir „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
„Naktį iš šeštadienio į sekmadienį pasirodė ir šokį sušoko Aurora Borealis. Kadangi dangus buvo pragiedrėjęs tik vakarinėje šalies pusėje, todėl pašvaistę ne visi galėjo įamžinti“, – rašė jie.
Šiaurės pašvaistės
Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera (daugiausia – deguonimi ir azotu). Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą.
Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos. Žalią spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas.
Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu. Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose ar netgi netoli atogrąžų.
Nustatyta, kad poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais, t. y. tuomet, kai Saulėje padaugėja dėmių, fakelų, protuberancų ir kitų aktyvumo požymių. Poliarinių pašvaisčių maksimumas būna praėjus 1-2 metams po Saulės dėmių skaičiaus maksimumo, o minimumai faktiškai sutampa.
Šis ryšys paaiškinamas tuo, kad Saulės aktyvumo metais jos paviršiuje bei gelmėse sustiprėja fiziniai procesai ir chromosferoje šalia dėmių susidaro daug fakelų, protuberancų ir blyksnių, išmetančių į kosminę erdvę didelius Saulės plazmos srautus.
