Platus darbų „asortimentas“
„Šiemet diplomuotiems absolventams sekėsi susirasti nuolatinius darbus paslaugų sektoriuje. Administratoriai, pardavimų vadybininkai ir pardavėjai – šios specialybės tarp paklausiausių ir puikiai tinka pradedantiems karjeros kelią. Aišku, jaunuoliai, įgiję profesinį išsilavinimą, dažniau ieško kvalifikuotų darbininkų vietų“, – dėsto Jaunimo darbo centro Klaipėdoje vadovas.
Jis pastebi, kad vasaros pradžioje Jaunimo darbo centras sulaukė nemažai nepilnamečių jaunų žmonių, besiteiraujančių apie sezoninio darbo galimybes: „Jiems galime pasiūlyti lengvus, kad ir vos kelias valandas per dieną trunkančius darbus. Pavyzdžiui – skrajučių dalinimą.“
Pašnekovas priduria, kad ne visi atkeliavę į Jaunimo darbo centrą ieško lengviausių karjeros kelių: „Turime net 17 žmonių, kurie buvo priimti į Lietuvos kariuomenę savanoriais. Sakyčiau, kad tai irgi labai svarbus pasiekimas.“
Tęsiamos bendradarbiavimo tradicijos
Jaunimo darbo centras Klaipėdoje maloniai gali nustebinti net tik ieškančius darbo. Jaunus žmones čia taip pat kviečia turiningi mokymai ir seminarai, kuriuose dalyvauja garbūs svečiai.
„Turime senas bendradarbiavimo tradicijas su savivaldybės ir valstybės institucijomis, tarp mūsų bičiulių – ir bankai bei vietos įmonės. Drauge su jais organizuojame kompleksinius kelių valandų seminarus, į kuriuos pakviečiame maždaug po 6 socialinius partnerius. Tokių seminarų metu jaunimas gali sužinoti aktualiausią informaciją kompleksiškai. Pavyzdžiui, galvojantys apie savo verslą, sužino, kaip atrodo kelias nuo idėjos iki produkto realizavimo ir t. t.“
Jau tradicija tapo ir tai, kad į Klaipėdos Jaunimo darbo centrą užsuka užsienio šalių atstovai. Šiemet su jaunimu jau bendravo Rumunijos Garbės konsulė Lietuvoje Laura Kovaliovaitė, pernai – Estijos Respublikos Garbės konsulas Klaipėdoje dr. Virginijus Biskys bei Vokietijos Federacinės Respublikos Garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys.
Stiprūs ne tik dėl didžiausio šalies kurorto
„Užimtumo atžvilgiu situacija Klaipėdos miesto savivaldybėje yra gera ir pakankamai stabili, ekonomikai kylant nedarbas po truputį mažėja. Nereikia pamiršti, kad Klaipėda pagal sukuriamą BVP dalį – antras miestas šalyje. Turime uostą, išvystytą pramonę. Tai reiškia, kad pas mus natūraliai mažesnis nedarbo lygis negu kituose regionuose“, – pasakoja P. Martinkėnas.
Jis pažymi, kad nors žvelgiant į oficialią statistiką, gali pasirodyti, jog mieste – mažėja žmonių, tačiau reali situacija – kitokia. Vis daugiau žmonių išsikelia gyventi už miesto, į privačius namus, į Klaipėdos rajonui priklausančią teritoriją. „Tad realaus „nukraujavimo“ nejaučia nei darbo rinka, nei darbo ieškantys jauni žmonės“, – pastebi P. Martinkėnas.
