Apklausos rezultatai taip pat rodo aiškų polinkį vengti vakcinų tų žmonių, kurie savo pagrindinį gaunamos informacijos šaltinį nurodo socialinius tinklus, rašoma „The Guardian“.
„Deja, šios išvados rodo, kad nepavyko įtikinamai ir aiškiai pranešti apie vakcinų veiksmingumą ir saugumą“, – cituojama „Eurofound“ atstovė Daphne Ahrendt.
Daugiausiai vakcinų skeptikų yra Bulgarijoje, o mažiausiai – Danijoje
Daugiausiai nenorinčių skiepytis iš tiriamų valstybių buvo Bulgarijoje – 67 proc. suaugusiųjų (paklausti, ar skiepysis, jie atsakė, kad mažai tikėtina ar labai mažai tikėtina). Mažiausiai – Danijoje, Maltoje ir Airijoje, kur tik apie 10 proc. suaugusiųjų pareiškė, kad nenorėtų skiepytis.
Apklausa taip pat parodė gana ryškų skirtumą tarp Rytų ir Vakarų Europos gyventojų nuotaikų. Vakaruose (kartu su Skandinavijos ir Viduržemio jūros regiono šalimis), išskyrus Prancūziją ir Austriją, norą vakcinuotis pareiškė daugiau nei 60 proc. apklaustųjų.
Lietuvoje – daugiausiai neapsisprendusių
Lietuvoje iš visų apklaustų šalių didžiausias procentas gyventojų abejojo dėl to, ar norės skiepytis – 13,5 proc.
Mūsų šalies gyventojai patenka į dešimtuką mažiausiai norinčių skiepytis Europoje, tačiau daugiau nei pusė visų apklaustųjų buvo labiau linkę skiepytis.
Iš Baltijos valstybių prasčiausia padėtis yra Latvijoje, kurioje skiepytis pageidavo 44,8 proc. apklaustųjų (2 vieta nuo galo Europoje), o labiau nenorėtų skiepytis – 47,8 proc. (taip pat 2 vieta, po Bulgarijos).
Ryšys tarp informacijos šaltinių ir skeptiškumo vakcinoms
Apklausos rezultatai rodo, kad nenoras skiepytis tiesiogiai koreliuoja su laikų, kuris yra praleidžiamas socialiniuose tinkluose. Nenorinčiųjų skiepytis skaičius išauga 40 proc. tarp tų, kurie naudoja socialinius tinklus kaip savo pagrindinį informacijos šaltinį. Tarp tų, kurie naudojosi tradicinėmis informacijos gavimo priemonėmis: laikraščiais, radiju ir televizija, tik 18 proc. pareiškė nenorintys ar greičiau nenorintys skiepytis.
Apklausa taip pat parodė, kad Europos studentai, dirbantys ar į pensiją išėję žmonės buvo mažiau priešiškai nusiteikę skiepijimui už vidurkį, o net 39 proc. bedarbių ar žmonių, turinčių ilgalaikę ligą ar negalią, buvo nusiteikę negatyviai vakcinacijai.
Apklausa atlikta šių metų vasario ir kovo mėnesį, praėjus metams nuo COVID-19 pandemijos ribojimų įvedimo 27-iose ES šalyse.
