Žmogaus kepenys - stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Jos susideda iš 2 skilčių: dešiniosios ir nedidelės kairiosios. Normalios suaugusio žmogaus kepenys sveria 1400-1600 g (2,5 proc. kūno masės). Kepenis galima pavadinti "antrąja žmogaus širdimi" arba "filtru", nes jos perdirba į kraują patekusias chemines medžiagas, - suskaido jas į junginius, kuriuos organizmas gali arba pasisavinti, arba pašalinti per inkstus. Jos apvalo iš žarnyno į širdį tekantį kraują, kuriame, be įsisavintų maistingųjų medžiagų, gausu organizmui kenksmingų. Šis "filtras" yra unikalus, nes nors ir užterštą, jį galima išvalyti ir visiškai arba iš dalies atkurti jo sugebėjimą valyti kraują.
Kepenys atlieka daug funkcijų: dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį, detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvairius metabolitus, toksinus, vaistus, atlieka barjerinę ir apsauginę funkciją, reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį, sintetina albuminus, alfa ir beta globulinus, sintetina fibrinogeną, protrombiną ir hepariną (svarbios medžiagos krešėjimui), sintetina ir kaupia vitaminą A, kaupia geležį ir ciankobalaminą, metabolizuoja hormonus.
Pastarąjį dešimtmetį pastebimai daugėja lėtinėmis kepenų ligomis sergančių žmonių. Kepenų ligos yra viena iš 10 pagrindinių mirties priežasčių. Tai aktuali ne tik medicinos, bet ir socialinė problema.
Kepenis dažnai pažeidžia virusai (hepatito B ir C virusai), nesaikingai vartojamas alkoholis, organizmo pakitimai, vykstantys sergant onkologinėmis ir autoimuninėmis ligomis.
Lengviau yra išvengti kepenų ligų negu jas gydyti. Rekomenduojama atsisakyti alkoholinių gėrimų arba per savaitę nevartoti daugiau nei 70 g gryno etilo alkoholio (atitinkamai 70 g degtinės, 0,7 litro vyno, 2-3 litrai alaus). Jei gydytojai jau nustatė kepenų pažeidimą, tolimesnis alkoholio vartojimas gali būti pražūtingas. Būtina vengti ir virusinių hepatitų infekcijos rizikos veiksnių: nesaugių lytinių santykių, tatuiruočių, intraveninių narkotikų ir k.t.
Kepenų ligos labai apgaulingos, nes pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki, jokių nusiskundimų neturi arba jie yra nežymūs (silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas), todėl nesikreipiama į gydytojus. Tik vėlyvose ligos stadijose išryškėja kepenų ligoms būdingi simptomai: pagelsta oda ir gleivinės, padidėja pilvo apimtis, vargina pilvo skausmas, sutrinka virškinimas.
Tačiau kepenų ligos būna ne tik lėtinės - pasitaiko ir traumų. Jos gali būti uždaros (nėra sąsajos su išore) ir atviros (pjautinės, durtinės). Tuomet yra būtina operacija, prieš kurią atliekami tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinis branduolių rezonansas ir kt.), siekiant nustatyti kepenų pažeidimo vietą, dydį, santykį su kraujagyslėmis ir numatyti, kokią kepenų dalį reikės susiūti ar pašalinti. Kiekviena tokia operacija - iššūkis chirurgui, nes jos yra labai kraujingos. Susiūtos kepenys gyja iš lėto. Dažniau pažeista dalis pašalinama, nes tada galima tikėtis mažiau komplikacijų.
Nuo kepenų veiklos tiesiogiai priklauso viso organizmo veikla, todėl rekomenduojama gerti daug vandens, kad kepenys lengviau išvalytų iš kraujo toksinus. Reikia saugotis vidurių užkietėjimo, saikingai vartoti alkoholį ir kofeiną.
Kamuojant kepenų skausmams, rekomenduojama gerti antpilą, pagamintą iš kadagio uogų ir šalavijo bei pelyno žolės lygių dalių mišinio. 4 valgomieji šaukštai žaliavos užpilami litru verdančio vandens, 30-40 minučių palaukiama, perkošiama ir geriama po stiklinę 3 kartus per dieną. Taip pat tinka artišokas ar iš jo gaminami preparatai. Jie gerina kepenų funkciją ir regeneraciją, padeda mažinti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, gerina virškinimo trakto veiklą ir apetitą.
Galima kepenis išsivalyti, bet tam reikia pasiruošti iš anksto. Prieš kepenų valymą reikia atlikti po 3-4 procedūras; paskutinė procedūra daroma likus vienai dienai iki kepenų valymo. Tuo metu reikia valgyti daugiausia augalinį maistą, gerti daug skysčių. Ypač naudingos obuolių sultys. Taip pat galima pagulėti karštoje vonioje ar pasikaitinti pirtyje. Procedūros dieną reikia kuo mažiau valgyti. Likus valandai iki jos, galima kepenų sritį pašildyti šildytuvu ar gumine pūsle. Procedūrą rekomenduojama pradėti maždaug 19-20 val. Trečdalis stiklinės alyvų aliejaus ir tiek pat citrinos sulčių pašildoma iki 30-35 laipsnių ir išgeriama po 1-2 gurkšnius vieno ir kito skysčio. Jeigu nepradeda pykinti, po 15-20 min. vėl išgeriama aliejaus ir citrinos sulčių. Taip kartojama keletą kartų. Jeigu aliejus sukelia nemalonius pojūčius (pykinimą ar net vėmimą), būtina palaukti, kol jie praeis. Jeigu pykinimas nepraeina, reikia pasitenkinti jau išgertu skysčių kiekiu.
Šlakai pradeda skirtis jau po 2-3 valandų arba paryčiais. Galima pamatyti visas netinkamos mitybos pasekmes. Išsituštinus patariama pasidaryti išvalomąją klizmą; po to rekomenduojama išgerti pusę litro morkų sulčių, kurios dar kartą "išplauna" kepenis. Vėliau galima valgyti salotas, košes ir kitą nesunkų maistą. Tačiau mėsos būtina vengti dar bent 2-3 dienas.
Sėkmingas kepenų ligų ar traumų gydymas labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir laiku pradėto gydymo. Išsivysčius kepenų ligų komplikacijoms (cirozei, vėžiui), medikamentinis gydymas dažnai būna neefektyvus - gyvybę gali išgelbėti tik sudėtinga ir gyvybei pavojinga kepenų persodinimo operacija.
Paruošė Sandra Putrunaitė
