Francisco Casanova gimė kalvotame Santa Cruz del Seibo mieste Dominikos respublikoje, muzikantų šeimoje. Jaunausiajį iš penkių vaikų jį, šešiametį, muzikos mokyti pradėjo mama Barbara. Po metų mama berniuką užrašė į miesto Muzikos akademiją. Taip prasidėjo muzikinė karjera solisto, vis dažniau dėl panašios išvaizdos vadinamu „antruoju Pavarotti“, o dėl balso – „pirmuoju Casanova“.
Sulaukęs 21-rių, F. Casanova iš gimtosios Dominikos išvyko į Niujorką, 1989 metų Metropoliteno operos perklausose tapo nacionaliniu finalininku, o 1990-aisiais išvyko užkariauti Europos. Tapęs tarptautinių konkursų nugalėtoju, Francisco Casanova per dešimtmetį debiutavo garsiausiose Europos ir Amerikos operos scenose.
Parengęs beveik 50 pagrindinių tenoro vaidmenų, solistas nuolat papildo savo repertuarą naujais, dažnai ir mažiau žinomais vaidmenimis. Vienas iš tokių atradimų jam tapo Eleazaro vaidmuo „Žydėje“. Jo debiutas įvyko Niujorke, diriguojant Eve Queler, vėliau pakartojus šį atlikimą Carnegie Hall koncerte. Eleazarą F. Casanova yra dainavęs Naujojoje Izraelio operoje, Vienos Staatsopera teatre, visur sulaukdamas puikių kritikos atsiliepimų ir apie vaidybą, ir apie muzikinę vaidmens interpretaciją, pademonstruotus techninius balso gebėjimus ir sceninį ištvermingumą, atliekant šį skausmingai sudėtingą vaidmenį.
Orpheus Magazine (Vokietija, 2003 balandis) apie Eleazaro atlikimą Tel Avivo teatre rašė: „Muzikaliai tiesiog nebegalėjo būti geriau… Šį didžiulį vaidmenį vargu kas būtų atlikęs įtikinamiau. Francisco Casanova atskleidžia žydų rabino išmintį ir žmogiškąją didybę, tik pabaigoje leisdamas prasiveržti kerštui, vokaliai išlaikant pastoviai tvirtą „tenoro galią”; kartu su kolegomis pademonstravo puikią dikciją ir geriausią teksto interpretaciją… Tikrai nepralenkiamas buvo ir jo atlikimas koncertiniame atlikime Niujorke, diriguojant Eve Queler…” Opera News, John W. Freeman „La Juive at Carnegie Hall”, 1999 rugsėjis: „… Francisco Casanovos aiškus, švarus ir tikslus garsas pasiekė tobulumo dikcijoje ir charakterizacijoje. Tenoras iš Dominikos dainuoja lyriškai, kartais tarsi prisiliesdamas prie kantoriškojo portamento manieros, suteikdamas pranašumo maldos scenai II-ojo veiksmo pradžioje, formuodamas frazes skulptūrišku legato. Priartėjus prie vaidmens kulminacijos – arijos „Rachel, quand du Seigneur”, Casanova kiekvieną rečitatyvo frazę pripildo emocinių spalvų, o pati arija tiesiog sustabdo visą vaidinimo veiksmą.”
Solistas nuolat dainuoja Metropolitan Opera, Teatro Colon of Buenos Aires, Vienos Staatsopera scenose, koncertuoja Avery Fisher Hall, Concertgebouw Amsterdame, Carnegie salėje Niujorke. 2003 m. įvyko šio solisto debiutas operos Mekoje - Milano Teatro alla Scala, kur jis, diriguojant Riccardo Muti, dainavo Jacopo vaidmenį G. Verdi operoje I due Foscari. Kritikai apibūdina jo dainavimą kaip „sodrų ir elegantišką“, „gražų tarsi brangus metalas“, visur pabrėžia jo muzikalumą, inteligentiškumą, puikią mokyklą ir balso spalvų grožį.
1999-aisiais F. Casanova buvo apdovanotas Richardo Tauberio medaliu, skirtu Vocal Excelence, o 2000-aisiais jis pelnė garbingą VIDDA apdovanojimą JAV. Jis taip pat yra Amerikos Verdi studijų instituto Direktorių tarybos narys.
Vasario 10 d. šio iškilaus solisto galėsime klausytis ir mūsų scenoje kartu su Julija Stupnianek, Joana Gedmintaite, Vladimiru Prudnikovu, Kęstučiu Alčauskiu, Arūnu Malikėnu ir Deividu Staponkumi. Spektaklį diriguos Martynas Staškus.
