Pernykštės gegužės 16-osios priešpietę Marijampolės tada dar griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos 13-ojo nuteistųjų būrio poilsio kambaryje susikibo keletas vyrų. Nebūtų čia nieko įdomaus, nes, deja, tokiose įstaigose nuteistųjų konfliktai dažni. Tik ne visada būna tokia pabaiga.
Taigi Mangirdas Boreika, atlikinėjęs bausmę pagal Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, susikirto su V. Zdanavičiumi bei R. Vorobjovu ir dūrė pastarajam vėliau nesurastu "kietu, smailiu, aštriabriauniu" (ekspertų žodžiais) daiktu į krūtinę. Neilgai trukus R. Vorobjovas nuo patirtų sužalojimų mirė.
Negana to, vėlgi nerastu ir nenustatytu duriančiu-pjaunančiu daiktu M. Boreika porą kartų dūrė į krūtinę bei tiek pat kartų į kairįjį dilbį ir V. Zdanavičiui. Šiam nuteistajam buvo padarytas tyčinis sunkus kūno sužalojimas.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, iš dalies pridėjusi neatliktą bausmę pagal minėtąjį Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, M. Boreikai paskyrė laisvės atėmimą 9 metams ir 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistojo M. Boreikos bei nukentėjusiojo V. Zdanavičiaus apeliacinius skundus atmetė. Pagal naująjį 2000 metų Baudžiamąjį kodeksą perkvalifikavus M. Boreikos veiką, palikta ta pati subendrinta bausmė.
Dabar jau abiejų vyrų kasaciniai skundai atkeliavo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Nuteistasis M. Boreika teigė, jog apkaltinamasis nuosprendis jo byloje paremtas ne įrodymų vertinimu, bet spėjimais ir pasvarstymais, kad taip galėję būti, mat laisvės atėmimo vietose galiojančios "taisyklės", kliudančios nustatyti byloje tiesą. Teismai buvę šališki, vertindami nukentėjusiojo V. Zdanavičiaus bei įslaptintojo liudytojo "Panevėžio" parodymus. Kaltė nuosprendyje grindžiama ir kolonijos darbuotojų parodymais, kurių nepatvirtinę jokie kiti objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys. Taip pat ribotos buvusios jo galimybės pateikti klausimus teisėjo apklausiamam liudytojui R. G., nes tuo metu jo žinojimas buvęs nepakankamas. Teismai nepagrįstai netenkinę jo ir gynybos prašymų apklausti minėtąjį liudytoją bylą nagrinėjant teisme, todėl kolegija turinti ankstesniųjų teismų sprendimus naikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusysis V. Zdanavičius savo skunde kaltino teismus, nepagrįstai atmetusius jo kaip nukentėjusiojo parodymus, pripažinusius juos kritiškais ir pasirėmusius vien kolonijos pareigūnų parodymais. O šie asmenys, melagingai liudydami, tik suklaidinę teismą ir drauge dengę tikrąjį R. Vorobjovo žūties kaltininką bei jį, V. Zdanavičių, sužalojusį asmenį. Neteisingus parodymus davęs ir liudytojas R. G., o teismai akistatų su juo neorganizavę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, teismai pagrįstai pripažino M. Boreiką esant kaltą dėl jam inkriminuotųjų nusikaltimų, teisingai įvertino visus surinktus įrodymus, todėl nuteistojo Mangirdo Boreikos ir nukentėjusiojo Vitalijaus Zdanavičiaus kasacinius skundus atmetė.
