Viena iš pagrindinių nuteistųjų pataisos priemonių yra nuteistųjų darbas. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija.
Valstybinės įmonės, veikiančios prie pataisos namų, neturi galimybių įdarbinti visų norinčių dirbti nuteistųjų, todėl įstatymų nustatytus reikalavimus bei kitus atrankos kriterijus atitinkantys nuteistieji gali įgyti teisę vykti mokytis ar dirbti už įkalinimo įstaigos ribų be sargybos ar be palydos. Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų pavojingiems recidyvistams; asmenims, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų; nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų; ribotai pakaltinamiems ir kt.
Toks nuteistųjų įdarbinimo institutas Lietuvos įkalinimo įstaigoje taikomas jau apie 10 metų. Iš pradžių nuteistieji dirbo ūkio darbus tik šalia įstaigų, vėliau, įvertinus vis didėjantį darbo jėgos poreikį, buvo leista nuteistiesiems dirbti ir kitose vietose, tokia praktika jau pasiteisino.
„Labai svarbu, kad nuteistieji būtų rengiami grįžimui į visuomenę kuo anksčiau, kad, atlikdami bausmę, jie neprarastų profesinių ir bendravimo įgūdžių bei darbinės kvalifikacijos, įprastų savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, savo darbu įrodytų, kad gali būti lygtinai paleidžiami iš įkalinimo įstaigų, o bausmės vykdymą tęstų probacijos tarnybose,“ – pabrėžia Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius.
Realizuojant įstatymų įtvirtintą nuostatą nuteistiesiems išvykti be sargybos arba be palydos yra sprendžiama visa eilė problemų: žalos atlyginimas nukentėjusiems ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymas (pvz. alimentų mokėjimas), profesinių įgūdžių lavinimas, prielaidų sukūrimas nuteistajam integruotis į darbo rinką, nuteistųjų kryptingo užimtumo problema, be to užsidirbama lėšų, reikalingų jų pačių poreikiams tenkinti. Taip pat, nuteistieji dirbdami sukaupia tam tikrą sumą, kuri bus jiems reikalinga pragyvenimui atlikus bausmę ir grįžtant į visuomenę.
Kaip vieną iš progresyvių pavyzdžių, galima pateikti Vilniaus pataisos namus. 2009 – 2011 metais kartu su Vilniaus arkivyskupijos Caritu bei Lietuvos kalinių globos draugija jie pradėjo vykdyti ES finansuojamą projektą „Gyventi laisvai laisvėje“, kurio metu 12 nuteistųjų, kiekvienas jų po šešis mėnesius, be palydos galėjo vykti į užsiėmimus, organizuojamus Lietuvos kalinių globos draugijoje. Nuo 2012 m. kovo mėnesio pataisos namuose vykdomas projektas „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“. Projekto kūrėjai veikloms suvienijo įkalinimo įstaigas, probacijos tarnybas, nevyriausybines, labdaros bei bendruomenines organizacijas, verslo įmones dėl bendro – nuteistųjų integracijos į visuomenę ir darbo rinką - tikslo. Šiuo metu Vilniaus pataisos namuose yra sudaryta galimybė 33 nuteistiesiems išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Dar 10 nuteistųjų yra rengiami minėtos formos įdarbinimui. Pataisos įstaigos nuteistieji be sargybos dirba 59 objektuose (įmonėse, organizacijose), esančiuose visoje Lietuvoje.
Nuteistieji, dirbantys už pataisos įstaigos ribų, dažniausiai atlieka statybos, aplinkos tvarkymo, atliekų rūšiavimo ir kitus darbus įvairiose įstaigose, kurių dirbti dėl įvairių priežasčių dažniausiai nesutinka laisvėje esantys asmenys.
Atkreiptinas dėmesys, jog išvykti be sargybos ar palydos už laisvės atėmimo vietų teritorijos ribų nuteistieji gali ne tik dėl darbo pobūdžio, bet ir dėl bendrojo lavinimo, profesinio mokymo arba dalyvavimo nustatytų formų socialinėje reabilitacijoje.
Nuteistųjų, kuriems suteikiama teisė vykti be sargybos ar be palydos atranka, papildomos teisės ir pareigos, elgesio taisyklės ir jų kontrolė yra labai griežta. Tai reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymai. Didžioji dalis nuteistųjų, kuriems suteikiama tokia teisė, teismo į laisvę paleidžiami lygtinai prieš terminą, todėl stengiasi nepažeisti jokių reikalavimų ir tinkamai atlikti pareigas. Nuteistieji supranta, kad už mažiausią pažeidimą ar nepaklusnumą praras teisę dirbti už įstaigos teritorijos ribų ir daugiau jos niekada nebegaus. Per paskutinius kelerius metus jokių rimtų pažeidimų nuteistųjų, kuriems buvo suteikta teisė vykti už įstaigos teritorijos ribų be palydos ar be sargybos, užfiksuota nebuvo.
2013 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, laisvės atėmimo vietų įstaigose bausmę atliko 8 549 nuteistieji, iš jų – 26 proc. nuteistųjų dirba pataisos įstaigose ir valstybės įmonės, jose atlikdami įvairius medžio, metalo apdirbimo, siuvimo ir kitus darbus. Už pataisos įstaigos ribų dirba 144 asmenys, dar 9 asmenims suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos dėl bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo.
