Kai valstybės vadovai nusprendė, kad nemokamos teisinės pagalbos gyventojams paslauga kainuoja per brangiai, šios misijos ėmėsi keturi uostamiesčio studentai. Patirties jie turi nedaug, tačiau noro padėti - iki begalybės.
Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos Teisės katedros III kurso studentai Aurimas Petrauskis, Viktorija Juškevičiūtė, Jūratė Daubarytė ir Audrius Straupas jau kurį laiką nuolat priima ir konsultuoja į teisines pinkles įsipainiojusius žmones.
Negi Holivudo filmų prisižiūrėjo - kyla klausimas.
„Filmų nėra kada žiūrėti. Iš išgirstų istorijų patys galėtumėme juos kurti“, - sako jie.
Įžvelgia ydas
Studentai tokios iniciatyvos ėmėsi iš žiniasklaidos sužinoję, kad valstybė sumažino dotacijas nemokamai teisinei pagalbai.
„Dabar klientų mums gali pavydėti bet kuri advokato kontora“, - juokauja jie.
Teisės mokslus kremtančio jaunimo „arkliukas“ - civilinė teisė. Studentai teigia, kad gyventojai į juos dažniausiai kreipiasi susidūrę su antstolių ir savivaldybės neveiklumu, dėl turtinių, buitinių ginčų.
„Mes jų nesprendžiame, tik patariame, kokio dokumento reikėtų, padedame juos paruošti, paaiškiname, į kokią instituciją kreiptis tikslingiausia. Matome, kad žmonės tiesiog nežino, ką daryti. Be to, įdomu, ką veikia valstybės tarnautojai, kurie privalo atlikti šį darbą. Pas mus atėję žmonės sako, jog jais nusivylė, bijo pas juos sugrįžti. Bijo advokatų, bijo antstolių. Mūsų nebijo“, - vienas per kitą pasakoja entuziastai.
Studentų nuomone, pagrindinės sistemos ydos yra galybė įstatymų - kone kasdien priimami nauji, įsigalioja jų pataisos, papildymai.
„Mums ir patiems sunku susigaudyti, o ką jau kalbėti apie žmogų, visiškai neturintį supratimo apie teisę? Kam viso to reikia, jeigu nauji teisės aktai guli stalčiuose, o realios pagalbos žmogus nesulaukia. Nėra socialinio dialogo, įvairios institucijos, užuot padėjusios, žmogų įklampina taip, kad šis nežino kur trauktis, niekuo nepasitiki“, - vardijo jie.
Siūlo pinigus
Būsimieji teisininkai sako, kad bendravimas su žmogumi konsultacija auditorijoje nesibaigia - yra grįžtamasis ryšys. Jie patys pasidomi, kaip pagalbos prašiusiems žmonėms sekėsi, arba šie informuoja patys. Ketvertukas džiaugiasi, kad jų pastangos dažniausiai nenueina perniek ir jų „klientai“ neretai padėkoja už suteiktą pagalbą, kuri buvusi išties naudinga.
„Viena moteris neseniai pranešė, kad mūsų pagalba labai pravertė sprendžiant iškilusius ginčus su draudimo kompanija. Padėkojo, siūlė pinigų, bet neėmėme. Niekada neimame“, - tvirtino studentai.
Esą ir taip naudos pakanka - be moralinio pasitenkinimo, kaupiama patirtis.
„Iš žmonių išgirstus klausimus per paskaitas pateikiame dėstytojams - patyrusiems teisininkams, diskutuojame su jais“, - pagrindė.
Žada neišsiskirstyti
Jau kitais metais bendraminčiai baigs studijas. Tačiau skirstytis nežada ir ateityje planuoja įkurti teisinių konsultacijų biurą.
„Tiesa, tuomet nemokamai padėti jau negalėsime. Juk patiems reikės užsidirbti duonai. Tačiau teisininko profesiją reikia rinktis iš pašaukimo, noro padėti žmonėms. Deja, yra dirbančių tik dėl pinigų - tokie atlygį iš kliento ima žinodami, jog šimtu procentų praloš bylą“.
Tiesa, paklausti, ar turi įpėdinius, kurie baigus mokslus kolegijoje pratęs jų misiją, jaunieji teisininkai sakė, kad pasekėjų kol kas neatsirado.
Valdas PRYŠMANTAS
