Registrų centras, stebintis ir nekilnojamojo turto rinką, neseniai paskelbė apie sumažėjusias šios rinkos apsukas pastaraisiais mėnesiais. Fiksuojant tokius duomenis nemaža dalis gyventojų gali ir sunerimti – iki šiol intensyviai kalbėję apie NT rinkos atsigavimą, specialistai ėmė aiškintis, kokios yra jos atoslūgio priežastys.
Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnesį visoje Lietuvoje pirkimo sandoriais įsigyta per 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų – 16,3 proc. mažiau nei liepą, kai buvo perleista per 10 tūkst. objektų. Sumažėjimą galima pastebėti ir lyginant su 2013 metų vasaros duomenimis. Registrų centro duomenimis, paskutinįjį šių metų vasaros mėnesį parduotų nekilnojamų daiktų skaičius 13,4 proc. nusileido praėjusių metų rugpjūčio rezultatams.
Priežastys nėra aiškios
Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius teigė, kad tokio NT pardavimo sumažėjimą galėjo lemti kelios priežastys. Pirma priežastis – sezoniškumas.
„Vasarą apskritai žmonės yra linkę ne taip aktyviai įsigyti NT, o ši vasara buvo ramesnė nei 2013 metų“, – vieną iš galimų priežasčių įvardijo A. Petrošius. Jis taip pat pridūrė, kad jeigu ši NT atoslūgio priežastis pasitvirtins, tuomet rugsėjo ir spalio mėnesiais bus matomas ryškus pagyvėjimas.
„Kita galima priežastis – pervertintas rinkos optimizmas, kuris išsikvėpė anksčiau, nei buvo galima prognozuoti“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė A. Petrošius. Pasak jo, to priežasčių gali būti daugybė. Viena jų – prieš euro įvedimą daug aktyviau leidžiami pinigai iš šešėlio įsigijant NT, nes norima juos legalizuoti. „Taip pat galima manyti, kad pasireiškė tam tikras pirkėjų nepasitikėjimas ateitimi – ekonomikos raidos prognozių koregavimas į prastesnę pusę, – kalbėjo Registrų centro atstovas spaudai. – Karo grėsmė taip pat gali turėti įtakos – tokioje situacijoje pirkėjai linkę laikyti pinigus prie savęs, o ne investuoti į NT.“ Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad jeigu pastaroji prognozė pasitvirtins, tuomet, priešingai nei pirmuoju atveju, NT rinkos atsigavimo rugsėjo ir tolesniais mėnesiais tikėtis nereikėtų.
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, savaitraščiui vardydamas tokio smukimo priežastis, atkreipė dėmesį, kad metų pradžia ir liepa bei rugpjūtis būna patys pasyviausi.
„Būtų keisčiau, jeigu pardavimų skaičius būtų nukritęs metų viduryje ar pabaigoje“, – dėstė Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys S. Vagonis. Pasak jo, vertinant NT rinkos aktyvumą, reikėtų lyginti tris ir daugiau mėnesių.
„Nereikia tikėtis, kad rinka augs be sustojimo“, – primena S. Vagonis. Pasak jo, nors sostinėje butų ir namų sandorių skaičius rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, smuko 22 proc., tačiau 2014-ųjų pradžioje, palyginti su 2013 metais, sandorių skaičius išaugo 17,5 proc. Panašias tendencijas galima įžvelgti ir kituose Lietuvos miestuose.
„Nereikėtų skubėti ir piešti liūdnas prognozes“, – kalbėjo S. Vagonis. NT bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad sandorių skaičiaus augimas, kuris tęsėsi nuo 2011 metų, pasiekė savo ribą.
„Tie pasvyravimai į teigiamą ar neigiamą pusę mums bylotų, kad esame pasiekę likvidumo ribą“, – kalbėjo A. Antanavičius. Pasak jo, panašus sandorių skaičius turėtų išsilaikyti esant dabartinėms ekonominėms aplinkybėms.
Racionalesni pirkėjai
Kalbant apie pardavimų skaičiaus pokyčius reikėtų atkreipti dėmesį ir į galimą kainų kitimą. Pastaruoju metu kilti NT kainoms priežasčių buvo apstu. Po krizės auganti gyventojų perkamoji galia, mažos palūkanų normos neabejotinai turi ir turėjo įtakos NT kainoms.
Paklausti, ar išpūstos NT kainos nesukelia sąlygų formuotis naujam burbului, leidinio kalbinti NT specialsitai purto galvas ir teigia, kad jokie burbulai nesipučia.
„Paprastai kainų burbulas formuojasi tada, kai pirkėjai sutinka mokėti itin aukštomis kainomis, o šiandien tokios situacijos nematome“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ kalbėjo A. Antanavičius. Pasak jo, galimybių formuotis NT kainų burbului buvo metų pradžioje.
„Pardavėjai pradėjo didinti kainas ir dabar matome, kad kainos tik šiek tiek padidėjusios, – kalbėjo A. Antanavičius. – Ir dabar jau nebeatrodo, jog pirkėjai sutiks su aukštesnėmis kainomis.“ Jo pastebėjimu, pirkėjai tapo daug racionalesni.
Bandydamas prognozuoti, kaip gali kisti NT kainos, A. Antanavičius teigė, kad kainų didėjimas turėtų sutapti su bendru šalies ekonomikos lygiu.
„Kai gyventojai uždirba daugiau, jie yra nusiteikę daugiau investuoti į būstą ir atitinkamai didėja paklausa būstų sektoriuje. Todėl kainos ir kyla“, – kalbėjo „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas. Jis pabrėžė, kad staigaus būsto kainų šuolio aukštyn neturėtų būti.
Aktyvumas mažės
Bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniaus mieste kainos, palyginti su 2007 metais, kai jos buvo pasiekusios neregėtas aukštumas, yra net 35 proc. mažesnės. O kalbant apie metinį butų kainų pokytį Vilniuje – nuo šių metų pradžios butų kainos kilstelėjo 7,3 proc. Kituose miestuose kainų pokyčio tendencijos panašios, tačiau šiais metais būtent sostinėje butų kainos augo sparčiausiu tempu.
„Prielaidų kalbėti apie NT kainų burbulo formavimąsi nėra, – teigė S. Vagonis. – Daug realiau kalbėti apie sandorių burbulą.“ Jo teigimu, aktyvumas 2015 metų pabaigoje gali mažėti.
„Žiūrint tiek į Latvijos, tiek į Estijos pavyzdžius galima sakyti, kad aktyvumas mažėja“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė S. Vagonis. Pasak jo, žmonėms pasikeitus valiutą mažiausiai rūpi NT kainos ir pirmiausia jie bando susiorientuoti buitiniame lygmenyje.
„Galimai sumažėsiantį aktyvumą gali lemti ir ne sezono aspektas“, – prognozavo S. Vagonis.
FAKTAI
NT rinka šią vasarą Rugpjūčio mėnesį perleistų individualiųjų gyvenamųjų namų skaičius buvo maždaug 190 vienetų, arba 19,4 proc., mažesnis nei liepą. Parduotų butų daugiabučiuose namuose skaičius, palyginti su vidurvasariu, rugpjūtį sumenko apie 450 vienetų (15,5 proc.). Žemės sklypų rugpjūtį parduota maždaug 670 (14,3 proc.) mažiau nei liepą.
