Atlantos federalinio banko ekonomistai ištyrė, kad rūkaliai uždirba apie 80 proc. to, ką gauna nerūkantieji. Tačiau anksčiau rūkę, bet daugiau nei prieš metus metę cigaretes, uždirba 7 proc. daugiau nei žmonės, kurie apskritai niekada nerūkė. Atlyginimo dydžiui gali pakenkti net viena per savaitę suvartojama cigaretė.
Ekonomistai ištyrė, kad daug rūkantys nėra mažiau produktyvūs už kitus darbuotojus, tačiau net jei jie padaro darbą laiku, jų atlyginimai vis tiek yra mažesni.
Iš dalies atskirtis tarp rūkančių ir nerūkančių algų atsiranda dėl demografinių skirtumų (pavyzdžiui, rūkantieji įprastai yra mažiau išsilavinę už nerūkančius), tačiau likusią dalį nulemia „nepamatuojami faktoriai“.
Tarp šių yra minima darbdavio tolerancija rūkymui. Taip pat yra teorija, kad rūkančiųjų asmens savybės gali skirtis nuo nerūkančių. Pavyzdžiui, rūkantieji gali turėti mažiau savikontrolės.
Tačiau rūkantieji pasižymi ir savybėmis, kurios yra naudingos verslui. Lyderystei svarbu socialinis aspektas, socialinis aspektas sieja ir rūkymą.
Be to, rūkymas yra rizikinga veikla, kuri taip pat atsiperkai kai kuriose profesijose. Dauguma lyderių yra smalsūs, mėgsta ekperimentuoti bei rizikuoti daugiau nei kiti žmonės.
Kai rūkalius meta rūkyti, jis išlaiko buvusį elgesį, tačiau tampa labiau disciplinuotas. O tai yra naudinga darbe.
„Ši disciplina yra naudinga darbe, nes tai žmogui padeda sutelkti dėmesį ties projektais ir užduotimis bei kelti panašios disciplinos reikalavimus žemesniems už jį darbuotojams“, - sako George Boue, žmogiškųjų išteklių specialistas.
Tyrimą atlikusių ekonomistų teigimu, reikia daug ryžto norint mesti įprotį, o ši savybė galbūt persikelia ir į elgesį darbo rinkoje.
