Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kartenos klebonas Algirdas Lukšas atveria senos, medinės, šiemet 150 metų mininčios miestelio bažnyčios duris. Šventa vieta yra įtraukta į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Unikalus ne tik pastatas, o ir jo vidus.
„Jei apie vargonus kalbėtume, tai yra vieni iš senesnių vargonų, kurie yra ir šiandien grojantys. Jie yra restauruoti ir dūdos net yra randamos iš 1775 metų“, – pasakojo klebonas.
Ir tokių senesnių ar naujesnių bažnyčių Kretingos apskrityje yra 14, iš jų devynios – kultūros paveldo objektai. Tad pirmą kartą taryba iš biudžeto skyrė 15 000 eurų šioms bažnyčioms apdrausti, tačiau dauguma draudimo bendrovių atsisakė tai padaryti.
Mero žiniomis, į draudikus kreipėsi ir kitų pajūrio savivaldybių atstovai, tačiau griežto „ne“ sulaukė ir jie. Tik viena draudimo bendrovė pasiūlė apdrausti dvi Kretingos rajono bažnyčias – gotikinę Salantų bei Jokūbavo –už pusšešto tūkstančio eurų per metus.
„Draudimo bendrovės visos deklaruoja, kad yra socialiai atsakingos. Čia yra svarbiausias akcentas. Negi viena savivalda turi rūpintis, kas yra mums, kiekvienam tikinčiam žmogui, vienas iš brangiausių dalykų?“, – kalbėjo Kretingos meras Antanas Kalnius.
Kartenos klebonas taip pat pritaria minčiai, kas jo bei kitas bažnyčias apdrausti reikia.
„Aš taip galvoju, kad jei tu pats saugaisi – ir Dievas saugo. Ypatingai kaimų, miestelių parapijos. Žmonių tose parapijose mažėja ir jei, neduok Dieve, kokia nelaimė, parapija pati negalėtų viena pati susitvarkyti“, – sakė A. Lukšas.
Bažnyčių vertę sunku įvertinti
Meras apskritai nesupranta, kodėl draudimo bendrovės atsisako bažnyčias apdrausti. Negi bijo, kad velnias kokį akmenį užmes.
„Kai kurios bendrovės paprašė, kad būtų priešgaisrinės sistemos. Tai čia ne problema, mes viską galime padaryti. Tai tikrai ne kosminės sumos“, – teigė A. Kalnius.
O ir Kartenos klebonas rodo, jog priešgaisrinė sistema bažnyčioje yra.
„Jūs pasižiūrėkite į lubas. Va ten prie vargonų, jei pasižiūrėtumėt, – mirksi“, – rodė dvasininkas.
Tačiau kai kurių gesintuvų galiojimas šioje bažnyčioje pasibaigęs prieš kelerius metus. Anot Lietuvos draudikų asociacijos, tokios bei kitos panašios priežastys, pavyzdžiui, žvakės, lemia, jog bažnyčios yra padidintos rizikos objektai.
„Daugelis bažnyčių yra kultūros paveldo objektai. Labai sunku įvertinti nelaimės atveju, kiek gi kainuos tos bažnyčios atkūrimas, arba kiek tas turtas, kur viduje, yra vertas. Ypatingai, kada jis gali būti labai brangus. Ir dėl to draudikai neteikia pasiūlymų drausti, nes kitu atveju įmokos būtų labai, labai didelės“, – aiškino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Gyventojai su įmonėmis sutinka
Kalbinti kretingiškiai turi dar kitokią nuomonę. Žmonės nesupranta, kam biudžeto – visų mokesčių mokėtojų – pinigus apskritai skirti bažnyčių draudimui:
„Tai čia iš visų žmonių surinkti pinigai būtų. Bet ir taip einam į bažnyčias ir nešam pinigus. Aukojam bažnyčiai. Kažkiek ir jie turi turėti tų pinigų. Ne vien sau išsimokėti.“
„Renkamos lėšos, kunigai renka, tai aukojam mes. Kiek galim, tiek duodam.“
„Draudimo įmonėj dirbčiau, aš nedrausčiau. – Kodėl? – Nenoriu labai išsiplėsti, nes gal įžeisiu ką nors, ar dar kažką. O savivaldybei nepritariu. Nei tam, nei tam nepritariu. Bet nedrausčiau.“
Draudikai sako, kad taip pat apsidrausti sudėtinga atliekų, ypač pavojingų, perdirbėjams.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
