Naujienų portalą tv3.lt pasiekė klaipėdietės Evelinos (vardas pakeistas – aut. past.) istorija. Mergina – magistro studijų Nacionalinio saugumo studentė Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete. Ji teigė, kad dėl asmeninių priežasčių nesutinka nei testuotis, nei skiepytis dėl COVID-19, todėl jai yra visiškai užvertos universiteto durys, nes universitetas, pasak jos, vykdo studijas tik kontaktiniu būdu.
Pasak merginos, dar prieš rugsėjo 1-ąją, socialiniuose tinkluose KU paskelbė informaciją, kad neturintys galimybių paso studentai galės paskaitas studijas stebėti nuotoliniu būdu, tačiau ilgai netrukus šį įrašą pašalino. Studentams laiškais ir skambučiais užplūdus fakulteto administraciją, buvo paneigti viešai pasklidę pažadai, norintiems studijuoti hibridiniu ar nuotoliniu būdu.
„Apie tai, jog rugsėjo 6 dienos galimybių pasas bus būtinas, nebuvo pranešta. Pasiskambinau pasitikslini ir paaiškėjo, kad jis būtinas. Galimybę nuotoliniu būdu stebėti paskaitas paliko studentų atsakomybei tartis su dėstytojais. Vieni dėstytojai bandė sėkmingai transliuoti paskaitas, kiti nieko nedarė ar pabandė, bet dėl informacinių technologijų gebėjimų stokos nebuvo garso, nenusisekė transliuoti paskaitų“, – nurodo Evelina.
Laiške nurodoma: vakcinacija – vienintelė išeitis
Pasak Evelinos, nesutikus dėstytojams transliuoti paskaitų ar neužtikrinus technologinių galimybių, ji teigia, kad niekas atsakomybės už tai neprisiima.
„Mano kurse yra dar vienas toks studentas, kiek žinau, pats aktyviai bando susisiekti su dėstytojais. Iš administracijos su studijų organizavimu pagalbos taip pat nesulaukė“, – teigia ji.
Su naujienų portalu tv3.lt studentė pasidalino fakulteto administracijos atsakymais į kelias užklausas, kuriose nurodoma, kaip jai ir kitiems, nenorintiems nei testuotis, nei skiepytis, reiktų pasielgti.
Viename iš laikų nurodoma, kad vakcinacija – vienintelė išeitis.
„Tai jūs padarėte pasirinkimą nesivakcinuoti, tai universitetas kaip tik jums padeda ir savo lėšomis bando išspręsti problemą (šie pinigai, tai yra visų KU darbuotojų atlyginimai, aprūpinimas darbo įrankiais, tualetiniu popieriumi ir pan.). Dabar jie bus išleisti jūsų vakcinacijai“, – teigiama laiške.
Antras laiškas, kurio sulaukė studentė – griežtesnis. Jame nurodyta, kad kritika nukreipta netinkamu adresu.
„Jei neturite ką veikti, tai geriau nukreipkite pastangas į nacionalinio saugumo studijas. Galite, pvz., paskaityti, kaip COVID-19 veikia nacionalinį saugumą, kokie pavojai būna valstybėms ir pan“, – rašoma jame.
Šis, rugsėjo 6 dieną universitete įvestas reikalavimas studentus, anot merginos, padalijo į dvi grupes: „Jaučiuosi kaip už borto“, – sakė mergina.
„Baimę kuria fakulteto vedėjas, kuris suteikia galimybę pasiskiepijusiems jaustis viršiau už kitus ir savo pačio elgesiu skatina diskriminaciją ir patyčias“, – pridūrė ji.
Nori, bet negali nutraukti studijas
Periodinis testavimas ne vienintelė merginos problema. Mergina įstojo į valstybės finansuojamas magistro studijas. Patekusi į tokią situaciją ji galvojo apie studijų nutraukimą, tačiau Valstybinis studijų fondas nurodo, kad norint tai padaryti ji turėtų sumokėti 50 proc. kompensuotos sumos į valstybės biudžetą.
Dėl šios situacijos ji kreipėsi į advokatą: „Imsiuosi veiksmų dėl sutarties anuliavimo“, – sako Evelina.
Teisininkas Arūnas Kučinskas nurodė, kad iš studentų vis dažniau susilaukiama panašaus pobūdžio nusiskundimų, tačiau, kaip spręsti šią problemą, dar nėra aišku.
„Šiuo metu mes kaip tik svarstome šią galimybę – kokiu būdu ir kaip mes tas teises galime apginti. Sprendimai dar nėra priimti“, – teigė jis.
Administracija: prioritetinė studijų forma yra ir bus kontaktinis mokymas
Susisiekėme su KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto administracija. Administracijos nurodymu, merginos pasidalinta informacija ne visai tikslinga – KU prieš rugsėjo 1-ąją skelbė, kad nuo mokslo metų pradžios kaip ir visos Lietuvos aukštosios mokyklos grįš prie kontaktinių studijų.
„Dalyvauti paskaitose, praktiniuose ir laboratoriniuose užsiėmimuose yra studentų prievolė. Taip pat, kaip ir galimybių pasas, suteikiantis imunizuotiems studentams galimybę dalyvauti kontaktinėse paskaitose.
Bet ir nuotolinio mokymo KU neatsisako, tokiu būdu gali būti skaitomos atskiros teorinės paskaitos, jeigu su tuo sutinka ir dėstytojai, ir studentai, bet prioritetinė studijų forma yra ir bus kontaktinis mokymas“, – nurodė administracija.
Hibridiniam mokymo modeliui reikalingą techninę įrangą turi kelios KU auditorijos. Dėstytojai, kurie sutaria su studentais dėl „mišrių“ paskaitų, naudoja ir garso, ir vaizdo perdavimo programa, todėl studentams, neturintiems galimybių paso, anot administracijos, visgi yra suteikta galimybių studijuoti nuotoliniu būdu.
Tiesa, dėstytojams nesutikus transliuoti paskaitų, universitetas jokių kitų sprendimų nemato, nes vakcinacija – „vienintelė priemonė, leidžianti užtikrinti saugų ir kokybišką studijų procesą“.
„Tiems jaunuoliams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nespėjo pasiskiepyti ar dar nepraėjo terminas po vakcinos, leidžiantis gauti galimybių pasą, rugsėjo mėnesį organizuojame nemokamą testavimą. Mums brangus kiekvienas studentas ir neturime privilegijos būti nelankstūs“, – pabrėžė specialistai.
Viešojoje erdvėje apstu studentų, nesutinkančių testuotis, pareiškimų, kad dėl prievolės įgyti galimybių pasą ir grįžti prie kontaktinių studijų, žmonės neva eis akademinių atostogų.
KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto bakalauro, magistro studijų programose studijuoja beveik 3000 studentų, tačiau administracija patikina nesulaukusi nė vieno tokio tiesioginio pareiškimo.
Studentai laikinai galės nemokamai tirtis profilaktiškai
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė, kad aukštųjų mokyklų studentai iki spalio vidurio galėtų eiti į paskaitas ir be galimybių paso, po profilaktinių COVID-19 tyrimų.
„Studentams periodinis patikrinimas prilyginamas galimybių paso testavimui iki spalio 15 dienos, kuomet jie, kaip ir švietimo darbuotojai, galėtų testuotis antigeno arba PGR testais ir nesuformuotų galimybių paso, tačiau užtikrintų kokybišką ugdymą, dėl ko jie šiandien sako, kad negali ar neturi galimybės atvykti į paskaitas“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Anot jos, dalis studentų nespėjo pasiskiepyti abiem vakcinos dozėmis, todėl vėliau turėtų įgyti visišką imunitetą. Numatyta, kad profilaktinis tyrimas antigeno ar PGR testais studentams būtų atliekamas kas 7-10 dienų.
