Vyrui buvo 82-eji. Apie jo mirtį pranešė žurnalistas ir filmų kūrėjas Stasys Petkus.
V. Česiūnas yra daugkartinis Europos, pasaulio čempionas bei prizininkas tiek vienvietėje, tiek dvivietėje kanojoje.
1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse jis iškovojo auksą. Jis penkiskart triumfavo SSRS pirmenybėse.
1973 m. ir 1974 m. jis tapo Lietuvos metų sportininku.
1991 metais V. Česiūnui už nuopelnus skirtas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius. O 2000-aisiais įteiktas LTOK garbės ženklas.
V. Česiūnas savo karjerą pradėjo grįžęs iš karinės tarnybos, jau būdamas 24-ių metų. Bet ir tai jam nesutrukdė pasiekti sporto aukštumų.
Po karjeros pabaigos V. Česiūnas dirbo treneriu.
Vis tik Jonavos rajone gimusio V. Česiūno gyvenimo kelias pažymėtas ne tik skambiomis pergalėmis, bet ir itin dramatiškais išgyvenimais.
1979 m. Duisburge (Vokietija) politinio prieglobsčio paprašęs lietuvis užsitraukė SSRS vadovų nemalonę.
KGB jį parskraidino, įsodino į sunkvežimį ir demonstratyviai vežė Vilniaus Gedimino prospektu. Mums, sportininkams, iš parodomosios „ nusikaltėlio“ sugrąžinimo akcijos reikėjo suprasti: talentas ir laimėjimai, kokie dideli jie bebūtų, neapsaugos nuo sovietų režimo susidorojimo. Mažai rastume sportininkų, kurie būtų tiek pasiekę ir tiek kentėję“, – dramatiškus 1979 m. įvykius dokumentiniame filme Vladas. Česiūnas. Mediniu irklu į auksą“ pasakoja legendinio kanojininko bičiuliai.
Iš sportininko tuometinė valdžia atėmė viską – šlovę, turėtą karinį laipsnį, pragyvenimo šaltinį. Vaikų treneriu įsidarbinęs V. Česiūnas ir jo šeima buvo ilgai persekiojami saugumo agentų.
„Buvo sugalvota versija, jog viską išsivežiau į Vokietijos Federacinę Respubliką (VFR) ir ten pardaviau. Saugumo komiteto darbuotojai, tardę mane, paklausė, ar pripažįstu, jog esu tėvynės išdavikas. Atsakiau, kad jeigu esu išdavikas, tai jūs vagys, apiplėšėte mane. Nuo manęs tada nusisuko artimi žmonės, žurnalistai, negynė nė vienas advokatas. Ir tik prasidėjus pertvarkai, vėl pasijutau žmogus: niekas manęs nepersekiojo ir slapta nebesiklausė“, – Sportas.info portalui kalbėjo V. Česiūnas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, olimpinis čempionas tapo savanoriu ir tarnavo besikuriančioje Lietuvos muitinėje, kur nuo jėgos struktūrų nukentėjo antrąkart. 1991 m. gegužės 29-osios naktį Lavoriškių pasienio postą užpuolė OMON smogikai. Jie sudegino muitininkų vagonėlius, o pareigūnus smarkiai sumušė, o V. Česiūnas kritinės būklės paryčiais buvo išgabentas į reanimaciją.
