Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vieną po kito Lietuvos teismai skelbia nutartis sunkius nusikaltimus įvykdžiusius psichikos ligonius (ar tokiais tapusius po nusikaltimo padarymo) išsiųsti priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę. Mat tik tokias bausmes (jei tai galima pavadinti bausmėmis) nesveikiems nusikaltėliams numato įstatymai.
Kol plėšikavo, buvo sveikas
Pasvalyje gimęs ir augęs, septynias klases teužbaigęs, nūnai nei dirbantis, nei besimokantis Arnas P. (18 m.) nusikalto Panevėžyje. Čia vienas ar su grupe draugų nuskriaudė tris miestelėnus - juos sužalojo ir apiplėšė.
Arno P. baudžiamoji byla buvo išskirta į atskirąją, mat ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas šiam vaikinui paskyrė stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertų psichiatrų komisija pateikė štai tokią išvadą: visų trijų nusikaltimų darymo metu Arnas P. buvo sveikas, tačiau kai sulaikė policijos pareigūnai, iškart susirgo lėtine psichikos liga. Dėl šios priežasties jis esą negali stoti prieš teismą ir atsakyti už savo veiksmus. Tokia išvada remdamasis Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį Arno P. baudžiamosios bylos nagrinėjimą sustabdyti, o ligoniui taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Byla vėl turėtų būti atversta, kai ligonis pasveiks. Tačiau su "Akistata" bendravę teismo psichiatrai sakė nežinantys atvejo, kad tokia liga, kokia diagnozuota Arnui P., susirgęs ligonis kada nors pasveiktų... Kitaip sakant, Arnas P. baudžiamosios atsakomybės, matyt, išvengs.
Nesiimsime kvestionuoti teismo psichiatrų išvadų teisingumo, tačiau negalime nesistebėti tuo, kaip nuo mažų dienų augęs sveikas, nepatyręs jokių galvos traumų ar psichikos sukrėtimų, į nusikaltimus linkęs jaunuolis, patekęs į pareigūnų rankas, staiga ėmė ir susirgo... Siūlome susipažinti, ką šis vaikinas su draugais Panevėžyje išdarinėjo...
Aukos - vyras ir dvi moterys
Buvo rudens naktis. Panevėžio autobusų stotyje Rimantas D. lūkuriavo autobuso į Vilnių. Vyriškis buvo "lengvai neblaivus", gal dėl to net nesusimąstė apie galimą užpuolimą, kai prie jo priėjo jaunas vaikinukas (tai ir buvo Arnas P.). Jaunuolis paprašė cigaretės. Rimantas nepažįstamąjį pavaišino ir cigarete, ir alumi. Kaip buvo užpultas, nepamena. Atsigavo ligoninės reanimacijos skyriuje. Skaudėjo visą kūną, ypač - galvą. Paaiškėjo, kad per išpuolį žmogeliui buvo ne tik sunkiai ir ilgam sutrikdyta sveikata, bet ir prarasti mobilusis telefonas, per šimtą litų, suplėšyti ar kitaip sugadinti beveik tūkstančio litų vertės drabužiai, dingęs asmens pasas, socialinio draudimo bei invalidumo pažymėjimai.
Išpuolį prieš Rimantą D. policijai vėliau padėjo išnarplioti Audrius Ž. Anot šio liudytojo, iš pradžių du vyrai stoties laukiamajame bendravo ramiai ir gražiai, gėrė alų ir degtinę. Po kurio laiko jaunesnysis sugėrovas (tai buvo Arnas) iš po rūbų išsitraukė medinę beisbolo lazdą ir trenkė kompanionui tiesiai per galvą. Užpultajam nugriuvus - dar tris keturis kartus, kur papuolė... Po smūgių užpuolikas mikliai apkraustė aukos kišenes ir su ta pačia medine lazda rankoje pranyko miesto tamsoje. Tik tada atsitokėjęs įvykio liudytojas Audrius Ž. skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją.
Kol dar nebuvo sučiuptas, tai yra po keliolikos valandų, tos pačios dienos vakarą, Arnas P. su draugais įvykdė kitus du plėšimus. Prieš pat vidurnaktį Arnas ir dar trys panevėžiečiai (iš kurių, deja, pavyko nustatyti tik vieną asmenį; jis jau nuteistas) šlaistėsi Panevėžio gatvėmis. Chuliganai pastebėjo Algirdo gatve einančią moterį. Prasilenkiant vienas iš ketvertuko iš po skverno išsitraukė medinę lazdą ir smogė ja Leontinai J. per galvą. Moteris pargriuvo ant žemės, rankomis užsidengė galvą, maldavo nemušti. Tačiau užpuolikai ją negailestingai apspardė ir, iš rankų išplėšę rankinuką bei maišelį, pabėgo. Atsigavusi Leontina paskambino į policiją, apie patirtą siaubą pasipasakojo policijoje dirbančiam sūnui. Jis pareigūnus sukėlė ant kojų ir bendromis pastangomis du iš ketverto plėšikų tą pačią naktį atsidūrė policijos areštinėje.
Iškart po Leontinos J. užpuolimo ta pati kompanija dar spėjo nuskriausti ir Tatjaną D. Ši moteris buvo užpulta kieme tarp J. Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių. Prasilenkdama su jaunuolių grupe moteris kalbėjo mobiliuoju telefonu. Staiga pajuto smūgį iš nugaros į sprandą ir pargriuvo. Po to buvo spyriai į kojas, sėdmenis... Chuliganai iš Tatjanos atėmė rankinuką su asmens dokumentais, banko kortele, sudaužė laikrodį. Po kurio laiko Tatjanos dokumentus kažkas atnešė į policiją ir paliko.
Kadangi Arnas P. buvo pripažintas esąs nepakaltinamas, teisme nedalyvavo, jokių parodymų nedavė. Jau nuteistas Arno P. kompanionas Aividas Binkys per ikiteisminį tyrimą ne kartą keitė parodymus. Iš pradžių jis savo kaltę kategoriškai neigė, pateikė savo alibi, vėliau parašė nuoširdų prisipažinimą "su Arnu ir dar dviem nepažįstamais (!) vaikinais užkliudęs dvi moteris". Kadangi pirmojo apiplėšimo metu grobis, girdi, buvęs itin menkas, nusižiūrėję antrąją auką. Ar moteris mušę, A. Binkys "neprisiminė". Prisipažino tik tai, jog nuošalioje vietoje grobį visi pasidalino... A. Binkys, kaip minėta, jau atlikinėja bausmę, o štai jo bendrininkas Arnas P. dėl staiga užklupusios psichikos ligos bausmės išvengė.
Priverstinis gydymas - ir dviejų žmonių žudikui
Kalėjimo duonos neragaus ir šilutiškis Mindaugas Ž. Jis buvo kaltinamas tyčiniu dviejų žmonių nužudymu bei pasikėsinimu apiplėšti.
Šią baudžiamąją bylą nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas. Viskas įvyko Šilutėje. Vietos gaisrininkai gavo pranešimą, kad dega M. Jankaus gatvėje stovintis namas. Užgesinus gaisrą viduje buvo rasti dviejų žmonių - buto šeimininko Vytauto U. (55 m.) ir jo sugyventinės Aurelijos K. (54 m.) - lavonai. Iš pradžių buvo pamanyta, jog tai - nelaimingas atsitikimas (sugyventiniai mėgo stiklelį, rūkydavo lovoje). Po kelių savaičių pareigūnai gavo operatyvinės informacijos, jog Vytautas U. ir Aurelija K. prieš mirtį buvo sumušti, po to butas padegtas. Kūnai buvo ekshumuoti, teismo ekspertai patvirtino ant žuvusiųjų kūnų esant akivaizdžias smurto žymes (tiesa, abu sutuoktiniai mirė ne dėl sumušimo, o dėl apsinuodijimo smalkėmis).
Sulaikyti du įtariamieji (Mindaugas Ž. ir Mindaugas Komskis) iš pradžių tylėjo it musę kandę. Vėliau prakalbėjo. Pinigų turintį vyrą (Vytautą U.) jiedu esą pasekę nuo parduotuvės. Įėjęs į svetimą butą Mindaugas Ž. pareiškęs, jog Vytautas U. jo motinai esąs skolingas pinigų. Buto šeimininkas su nepažįstamuoju nesileidęs į jokias kalbas, o tai Mindaugą Ž. labai supykdę. Tada Mindaugas Ž. ėmęs smurtauti: apkumščiavęs ir apspardęs Vytautą, po to - ir šio ginti stojusią sugyventinę. Ir, kambaryje paliejęs degtinės, čirkštelėjęs degtuką...
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija Mindaugo Komskio veiksmus (nepranešimą apie sunkų nusikaltimą) jau seniai įvertino trejų metų trukmės laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymą atidėjo. Na, o dėl Mindaugo Ž. sveikatos teisėjams anuomet kilo neaiškumų. Bylos nagrinėjimą buvo nuspręsta sustabdyti, o įtariamajam paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Dviejų žmonių tyčiniu nužudymu įtariamą šilutiškį teismo psichiatrai stebėjo ilgiau nei mėnesį. Galiausiai pateikė išvadą, jog Mindaugas Ž. serga lėtine psichikos liga, nesuvokia savo veiksmų, todėl turėtų būti pripažintas esąs nepakaltinamas. Teismui nieko kita neliko, kaip pavojingą nusikaltėlį išsiųsti priverstiniam gydymui.
Prieš močiutę - peiliu
"Kelialapį" į psichiatrijos ligoninę gavo ir vilnietis Antanas J. (20 m.). Anksčiau į policijos akiratį nepatekęs vienos profesinės mokyklos moksleivis pasikėsino nužudyti... savo močiutę Adelę J.
Kartu su garbaus amžiaus močiute gyvenantis anūkas vėlų vakarą kambaryje žiūrėjo televizorių. Žodis po žodžio, ir giminaičiai ėmė kivirčytis. Kaip vėliau prisiminė Adelė J., anūkas jos paprašė valgyti, ji ėjo į virtuvę atnešti maisto, tačiau nesuspėjo: anūkas ją pavijo su peiliu rankose ir ėmė badyti, kur pakliuvo. Skausmo varstoma močiutė ėmė šauktis kaimynų pagalbos. Tada aršuolis kiek nurimo. Tačiau netrukus ir vėl ėmė mojuoti peiliu.
Sučiuptas policijos pareigūnų Antanas J. prisipažino su močiute susipykęs ir iš namų pradingęs tik tada, kai supratęs, kad ją mirtinai subadęs. Laimė, nors ir sunkiai sužalota, senutė įstengė prišliaužti iki kaimynų buto ir paprašyti iškviesti greitąją pagalbą.
Ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti Adelę J. pradėję pareigūnai įtariamajam skyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Psichiatrai nustatė, kad jaunuolis serga lėtine psichikos liga, esąs pavojingas aplinkiniams, ir pasiūlė teismui skirti priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje.
