Teritorijų skirstymas į apskritis kitais metais išliks, tačiau nebebus apskričių viršininkų administracijų. Valdžia apsisprendė palikti tik maždaug pusę šių institucijų vykdytų funkcijų ir jas perduoti savivaldybėms arba centrinei valdžiai.
Apie ketinimą naikinti visų 10 apskričių viršininkų administracijas koalicijos atstovai kalba jau nuo pirmųjų darbo valdžioje dienų. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) anksčiau buvo pavesta išnagrinėti, kurios jų vykdytos funkcijos reikalingos, kurių vertėtų atsisakyti.
„Darome" - vakar tarė premjeras Andrius Kubilius žurnalistams pristatydamas Strateginio planavimo komisijos posėdžio rezultatus. Jis pareiškė, kad iš dabar esančių 127 veiklos sričių liks tik maždaug pusė. Premjeras pridūrė, kad dalies veiklos apskritys nevykdo, o kai kurios jai priskirtos funkcijos net skamba absurdiškai. Jis aiškino, kad šias institucijas tenka naikinti, išvaduoti valstybę nuo perteklinės administracinės naštos.
„Reikės kalbėtis su savivaldybėmis dėl kai kurių veiklos sričių perėmimo. Mes sieksime, kad savivaldai jų būtų perduota kuo daugiau", - tvirtino jis. Centrinei valdžiai, premjero teigimu, galėtų būti patikėti žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybų klausimai. "Tokiu žingsniu galime nemažai sutaupyti, nes biurokratinis aparatas tikrai išsipūtęs. 2010 metų biudžete gali nebelikti eilutės, skirtos apskričių viršininkų administracijoms", - kalbėjo premjeras.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis negalėjo pasakyti tikslios datos, kada neliks kai kurių institucijų. Jis pridūrė, kad laukia daug darbo, todėl gali būti, kad tai bus įvykdyta ne nuo kitų metų sausio, bet nuo liepos. Ministro teigimu, konkretūs žingsniai bus žengti Seimui priėmus įstatymą, kurio pagrindu bus naikinamos apskričių viršininkų administracijos. Šiuo teisės aktu sudarinėdama kitų metų biudžetą vadovautųsi Finansų ministerija. Priėmus įstatymą priėmimo teks taisyti dar 85 įstatymus, 450 Vyriausybės nutarimų bei 500 kitų teisės aktų.
Pasak ministro, apskrityse dirba beveik 2,5 tūkst. darbuotojų, o metinis algų fondas siekia 68 mln. litų. R.Palaitis mano, kad iš šio fondo įmanoma sutaupyti apie 40-50 mln. litų. Darbo gali netekti apie pusė ten dirbančių specialistų, kiti greičiausiai pereis dirbti į savivaldybes bei ministerijų padalinius.
„Rudenį paaiškės, kiek bus atleidžiama darbuotojų. Geri specialistai visuomet reikalingi", - pabrėžė jis.
Iš viso reformai įgyvendinti ketinama išleisti per 27 mln. litų. Šių metų biudžete viršininkų administracijoms iš viso skirta 712 mln. litų.
Anot VRM vadovo, teritorijų suskirstymas į apskritis išliks, nes tai svarbu tvarkant Europos Sąjungos lėšas bei kaupiant statistinius duomenis. Vadinamuosius euroregionus, kuriuose gyventų apie 800 tūkst. žmonių, Lietuvoje būtų įmanoma steigti nuo naujo finansinio laikotarpio - 2014 metų. Ministro manymu, Lietuva jiems yra per maža.
