To antruoju savo spektakliu žiūrovus moko teatro studija „MI11“. Šią žiemą trupė pristatė Elingos Noreikaitės režisuotą spektaklį „Man tik patinka skraidyti“. JAV rašytojo, filosofo ir publicisto Ričardo Bacho apysaka „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ teatro salėse anaiptol ne naujiena. Džonatano istorija universali, atvira interpretacijoms, tinkanti daugeliui gyvenimo situacijų. Būtent todėl „MI11“ imasi pasakoti savąją versiją.
Spektaklio autoriai atvirai klausia, ar verta betarpiškai siekti tobulumo. Atsisakę romantiškos patetikos, moralizavimo bei iliustracijų, metaforiško judesio kalba aktoriai svarsto, kur (ar) yra žmogaus ribos, kokia (ar) yra prasmė jas griauti, kodėl (ar) iš tikrųjų svarbu nuolat stiebtis neegzistuojančio tobulumo link. Galų gale, koks to rezultatas? Atradimas? Džiaugsmas? Ar kančia?
Kiekvieną kartą iš naujo išgyvenanti Džonatano Livingstono Žuvėdros istoriją, pagrindinio vaidmens atlikėja Raminta Kairytė įsitikinusi, kad pasiduoti, net jei ir labai sunku, niekad nevalia. „Svarbiausia siekti savo tikslo. Eiti, griūti, atsistoti“, – tvirtino ji. Jos personažo Džo tikslas – absoliuti tobulybė. Iš to ir kyla pagrindinis spektaklio konfliktas: tobulybės pasiekti neįmanoma. Visa, ką mes galime padaryti – tiesiog stengtis. Bet ar rezultatas vertas pastangų?
Spektaklyje „Man tik patinka skraidyti“ aktoriai nemeluoja, jie iš tiesų bando peržengti savo galimybių ribas. Scenoje judantys žmonės neturi Teatro mokyklų diplomų, nė vienas nėra profesionalus šokėjas. Padedami Maskvoje Vladimiro Chotinenkos kurse kino režisūrą baigusio teatro studijos „MI11“ įkūrėjo ir spektaklio meno vadovo Michailo Mitronino, aktoriai siekia pranokti „mėgėjų“ etiketę klijuojančiųjų lūkesčius.
Režisierė – E. Noreikaitė, choreografės – Eglė Kančauskaitė ir Inga Plataunaitė, kostiumų dailininkė – Jekaterina Cyvilko.
„Man tik patinka skraidyti“ bus rodomas vasario 21,28 dienomis, Pranciškonų rūmuose, Trakų g. 9/1.
