Kęstutis ASTRAUSKAS
Žiema paliejo
Baltus jau dažus
Ant žemės lyg sidabro mėnesieną.
Man visada
Yra žmogus gražus
Baltam fone -
Naujųjų metų dieną.
Bet dar gražesnis
Man jis tada,
Kai ant jo veido
Šypsena pražysta.
Jis - tartumei
Mažytė planeta,
Kurioje nestinga džiaugsmo
Ir draugystės.
Šilti delnai,
Kūrybiška mintis.
Akiraty - balta žiemos tikrovė.
Tai ko šiandieną
Nerami širdis?
Ak, tai Naujieji
Vėl ant slenksčio stovi.
Naujieji metai -
Ir nauja daina.
Naujieji metai -
Ir nauja svajonė
Dainuoki, tėviške,
Gražių žmonių pilna, -
O apie tėviškę
Tegul dainuoja žmonės.
REKLAMA
