Tuo metu B. Obama pareiškė, kad Rusija „yra pernelyg įsitempusi ir kraujuojanti“, o jos ekonomika išgyvena labai stiprų nuopolį. Kiti Rusiją vadina „melu grįsta galios valstybe“, už kurios užjūrio avantiūrų nėra jokios realios strategijos.
Leidinys klausia, „kuris iš šių paveikslų atitinka tikrovę?“ Ir iškart atsako – „abu“. Ekonomikoje – nuopolis, be reformų Rusijos laukia niūrios perspektyvos, ir V. Putinas, tikriausiai, imsis konfrontacijos politikos užsienyje, kad subalansuotų stagnaciją Rusijoje.
„The Financial Times“ pažymi, kad V. Putinas laikosi ne taip jau ir blogai, žinant kad tiek ekonomika, tiek gynybai skirta biudžeto dalis kartais skiriasi nuo JAV. „Jis išlieka valdžioje jau beveik du dešimtmečius, nepalaužiamai laikydamasis buvusių SSRS respublikų pasilikimo už NATO ribų kurso ir pozicionuodamas save kaip Artimųjų Rytų derybų tarpininką“, – rašoma straipsnyje.
Įvykiai Sirijoje įrodė, kad Rusija disponuoja išmania kariuomene ir yra pasiruošusi ją panaudoti bet kuriuo patogiu atveju. „Ar tai reiškia, kad Maskva įžengė į naują karinio avantiūrizmo erą? Ne. V. Putinas priartėjo prie NATO „raudonųjų linijų“, tačiau jų dar neperžengė“, – kalbama straipsnyje.
Tikėtina, V. Putinas mes iššūkį NATO Baltijos šalyse , tačiau ne karinėmis priemonėmis. Jis gali pasitelkti kibernetines operacijas, ekonominę blokadą ir branduolinį grasinimą – palyginti pigius ir efektyvius instrumentus.
Kol kas nepasiteisino įsitikinimas, kad ekonominės problemos kažkaip sutrukdys Kremliui, o sankcijos privers Rusiją atsitraukti iš Ukrainos. „Silpnos Rusijos, pasitraukusios iš tarptautinės arenos, įvaizdis, manymas, kad jos valdantysis elitas pasirinks ekonominį stabilumą siekiant politinio išlikimo, taip pat yra neteisingas“, – teigiama straipsnyje.
Šiandien Maskva turi daug daugiau ambicijų, daugiau resursų, ir yra pasiruošimas atsakyti į priešininko iššūkius savaip.
