NATO užtikrins į Aljansą įstojusių Baltijos valstybių oro erdvės apsaugą ir tuo tikslu dislokuos Lietuvoje sąjungininkų pajėgumus. Tai trečiadienį nusprendė Briuselyje posėdžiavusi Šiaurės Atlanto Taryba (ŠAT).
Šiuo sprendimu NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas įpareigotas pradėti pajėgų generavimo procedūrą - prašyti sąjungininkių pasiūlyti savo orlaivius ir technines priemones, kurios bus dislokuotos Lietuvoje.
"Tai svarbus įvykis, turintis tiek didelę praktinę, tiek ir politinę prasmę. Aljansas savo pajėgumus dislokuos Lietuvoje, kuri neturi visų techninių galimybių ginti savo oro erdvę. Politiniu požiūriu - be išlygų ir komentarų tampame vieningos Aljanso oro erdvės dalimi, tą praėjusią savaitę viešėdamas Lietuvoje, sakė NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis", - BNS sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.
"Džiugu, kad sprendimas priimtas tą pačią dieną, kai pasirašytas Lietuvos politinių partijų susitarimas dėl gynybos finansavimo 2005-2008 metais", - sakė L. Linkevičius.
Anksčiau Danijos politikai ir kariškiai BNS patvirtino, kad Danijoje svarstoma galimybė Baltijos šalių oro erdvės apsaugai skirti keturis karališkųjų oro pajėgų naikintuvus "F-16", jų įgulas ir aptarnaujantį personalą - iš viso apie 100 žmonių, kilnojamąjį radarą.
Ši iniciatyva praėjusį ketvirtadienį pristatyta Danijos parlamento - Folketingo - įtakingo Užsienio politikos komiteto nariams.
Aukštas Danijos Gynybos ministerijos pareigūnas tąkart BNS sakė, kad vyksta tokio sprendimo karinis planavimas.
Anot BNS šaltinių Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje, beveik neabejojama, kad NATO sąjungininkai dislokuos Lietuvoje vienos iš Aljanso valstybių karinių oro pajėgų (KOP) grandį - 4-6 lėktuvus, kurie atliktų Baltijos valstybių oro erdvės policijos funkcijas, kol Aljansas kartu su naujosiomis narėmis ras ilgalaikį oro erdvės apsaugos sprendimą.
Orlaiviai gali būti laikinai dislokuojami Vilniuje, kol bus atliekamas pakilimo ir nusileidimo tako Zoknių aerodrome remontas, kurio pradinei fazei artimiausiais mėnesiais ketinama skirti 1,5 mln. litų. Šaltinių teigimu, orlaivių dislokavimas Lietuvos sostinėje turėtų ir svarbų politinį atspalvį - bylotų apie Aljanso įsipareigojimus naujosioms narėms.
Lietuva siekia, kad Aljanso "oro policijos" pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos KOP Pirmojoje bazėje Zokniuose - nuo sovietų laikų išlikusiame milžiniškame aerodrome, kuris gali priimti net ir didžiausius orlaivius. Neseniai Zokniuose buvo nusileidęs NATO oro erdvės stebėjimo lėktuvas "E-3 AWACS". Pirmojoje bazėje dislokuota lengvųjų atakos lėktuvų "L-39 Albatros" grandis, transporto orlaiviai "An-26", "L-410".
Šaltinių KAM teigimu, Zokniai dėl išplėtotos infrastruktūros ir nutolimo nuo Šiaulių miesto idealiai tinka KOP bazės vaidmeniui, tačiau pakilimo ir nusileidimo takas reikalauja rekonstrukcijos.
Svarstoma galimybė, kad laikinai, kol vyks būtiniausieji darbai, "oro policijos" pajėgų dislokavimui gali būti panaudotas civilinis Vilniaus tarptautinis oro uostas.
Likus vos kelioms savaitėms iki naujų narių priėmimo į NATO, visavertės oro erdvės apsaugos pajėgumų nebuvimas yra viena opiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemų.
Vasario pradžioje Miunchene Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir Latvijos bei Estijos gynybos ministrai Girtas Valdis Kristovskis ir Margusas Hansonas pasirašė komunikatą dėl bendrų veiksmų oro erdvės kontrolės srityje. Komunikate numatoma glaudžiai konsultuotis su NATO pajėgomis, kaip kontroliuoti regiono erdvę, efektyviai įsitraukti į Aljanso gynybos kontekstą.
Be kita ko, komunikate įvardyta, kad oro erdvės stebėjimo centras Karmėlavoje iki galutinio sprendimo, kurį vėliau priimtų NATO karinė vadovybė, bus regioninė oro erdvės kontrolės vadavietė. Kaip pagrindinis aerodromas oro policijos funkcijai užtikrinti minimas Zoknių oro uostas, kur įsikūrusi Lietuvos karinių oro pajėgų Pirmoji bazė. Kaip alternatyviniai aerodromai minimi Talino Estijoje ir Lielvardės Latvijoje.
Trys Baltijos šalys, padedamos Vakarų sąjungininkių, jau kelerius metus įgyvendina oro erdvės bendros stebėjimo sistemos BALTNET projektą. Minėtoji oro erdvės stebėjimo sistema, kurios regioninis centras yra įsikūręs Karmėlavoje prie Kauno, netrukus taps NATO oro erdvės kontrolės sistemos dalimi.
Baltijos šalys dėl savo neišplėtotų karinių oro pajėgų kol kas realiai negali užtikrinti oro erdvės apsaugos ir atlikti vadinamosios oro policijos funkcijos - užkardyti galimus oro erdvės pažeidimus, nutupdyti nuo kurso netyčia ar piktavališkai nukrypusius orlaivius.
Lietuvoje su Švedijos pagalba sukurtas Oro gynybos batalionas kol kas aprūpintas tik zenitiniais artileriniais pabūklais "L-70", kurių baterija saugo oro erdvę prie Ignalinos atominės elektrinės.
Lietuva pasirašė sutartį su JAV dėl oro gynybos nešiojamų raketinių sistemų "Stinger" įsigijimo, tačiau šios sistemos bus patiektos tik 2006 metais ir teks daugiausia kariuomenės oro gynybos padaliniams. Lietuva taip pat tariasi su Norvegija dėl planuojamo vidutinio nuotolio zenitinių raketinių sistemų "RBS-70" neatlygintino perdavimo Lietuvai.
Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių savo karinėse oro pajėgose turi reaktyvinių lėktuvų grandį - oro erdvę dabar saugo KOP čekų gamybos lengvieji atakos lėktuvai "L-39 Albatros". Iš šešių KOP turimų tokio tipo orlaivių eksploatuojami du, dar du remontuotini, tačiau po remonto galės būti eksploatuojami. Likę du lėktuvai eksploatacijai netinkami.
"L-39" "oro policijos" funkcijas gali atlikti tik šviesiu paros metu, nes lėktuvuose nėra nakties ir blogo oro sąlygoms reikalingų navigacijos prietaisų bei radarų.
BNS
