Rita ŽADEIKYTĖ
Įvedus centralizuotą greitosios medicinos pagalbos iškvietimą per Šiaulių greitosios medicinos pagalbos dispečerinę, ligoniai skundžiasi ilgiau laukiantys pagalbos, medikai vargsta kaimuose ieškodami paciento, nes užregistruojamas adresas, o ne paciento pavardė. Ministerijos revoliucija reikalauja aukų?
Skundžiasi ir ligoniai, ir medikai
Vieno apskrities rajono greitosios pagalbos medikas pasakojo, kad naujoji sistema išderino jų darbą.
„Anksčiau į iškvietimą išvažiuodavome per dvi minutes, dabar, kol informacija „suvaikšto“ nuo Šiaulių dispečerinės iki rajonų, kartais prireikia ir dvidešimties minučių. Gerai, jeigu ligonis gali palaukti, o jeigu ekstra atvejis? Mygtukus spaudome, o ligoniui negalime skubiai pagelbėti“, – aiškino medikas. Jis tikino, kad kompiuterinė sistema stringa.
„Kaimynei kvietėme greitąją pagalbą. Skambinome ir 033, ir 112, bet mums buvo pasakyta, kad reikia laukti ir kad telefono linijos yra sutrikusios. Greitosios laukėme apie porą valandų. Kokia čia greitoji pagalba, jeigu per tą laiką galėjo žmogus ir numirti, ir prisikelti?“ – laiške redakcijai piktinosi skaitytojas.
Bijo kalbėti viešai
Kviečiant greitąją pagalbą, telefonu kviečiantysis automatiškai yra sujungiamas ne su rajono greitąja medicinos pagalbos tarnyba, o su Šiaulių greitosios medicinos pagalbos centru.
Čia budi trys dispečeriai, priiminėjantys telefonu iškvietimus, du skirti rajonų pacientų skambučiams priimti ir vienas – šiauliečiams. Dar du dispečeriai dirba su medikų ekipažais.
Jeigu skambinančių yra daugiau, jie automatiškai rikiuojami į eilę ir skambinančiam tenka laukti, kol atsilaisvins dispečeris.
„Sunku įsivaizduoti, bet jau ir greitąją išsikviesti turi laukti eilėje, – apgailestavo vieno rajono poliklinikos vadovas, kalbėti sutikęs tik su sąlyga, kad nebus viešinama jo pavardė (baimę viešai kalbėti jautė ir kiti pašnekovai). – Sistema stringa, o ligoniai laukia, nes yra priklausomi nebe nuo žmogaus, o nuo kompiuterio. Ne kartą girdėjome pacientų priekaištus ir dėl to, kad telefonu dispečeriai bando padėti telefonu, užuot kuo skubiau išsiuntę pagalbą.“
Vyriausiasis gydytojas sakė, kad kol kas užtrunka laiko, kol informacija perduodama greitosios medicinos pagalbos ekipažui. Informacija apie ligonį į rajonų greitosios pagalbos centrus perduodami kompiuteriu. Greitosios medikas turi atsispausdinti informaciją iš kompiuterio ant popieriaus.
„Protestavome prieš tokią centralizuotą sistemą, bet Sveikatos apsaugos ministerija nenorėjo išgirsti praktikų patarimo. Nuleido naujovę, ir mes esame tik jos vykdytojai, o tiksliau – įkaitai. Ne iškvietimų sistemą reikėjo keisti, o nupirkti naujų greitosios pagalbos automobilių, kurie visai baigia subyrėti, ir skirti daugiau pinigų medikų brigadoms išlaikyti“, – priekaištavo medikas.
Revoliucijos aukos
Kito rajono greitosios pagalbos stoties vadovas negalėjo atsistebėti, kad gauna iškvietimą per Šiaulių greitąją be paciento pavardės, tik su adresu.
„Ką kaime reiškia adresas? Nieko. Vieni kitus kaimynai pažįsta tik pavardėmis. Greitoji pagalba klaidžioja po kaimus, kol randa adresą, o ligonis tuo metu nesulaukia pagalbos“, – sakė medikas.
Be to, rajonuose neretai pasitaiko keli kaimai tokiu pačiu pavadinimu.
„Kol dirbo mūsų pačių dispečeriai, jie žinodavo, kad būtina paklausti ir seniūnijos, kuriai priklauso kaimas, pavadinimą. Kitaip gali klaidžioti kelias valandas po visą rajoną ir ligonio nerasi. Šiauliai paprastai paklausia tik kaimo pavadinimo, o mes nežinome, į kurią pusę lėkti. Skambinamės į Šiaulius, tie perskambina ligoniui – laiko gaišimas. Ligoniai piktinasi, nervinasi, o mes kompiuterių mygtukus priversti spaudyti“, – aiškino medikas.
Dar vieno rajono greitosios pagalbos tarnybos vadovas tikino, kad iškvietimų laikas pailgėjo vidutiniškai 5 – 7 minutėmis, o kai kuriais atvejais ir iki 20 minučių.
„Ministerijai labai reikėjo greitosios pagalbos revoliucijos. Revoliucija vyksta ir puikiai matome, kad ji reikalauja savo aukų“, – apgailestavo medikas.
Sunkus pereinamasis laikotarpis
„Viskas dar tik diegiama, viskas nauja, neįprasta žmonėms, dar ir balandį diegs meistrai šią naują sistemą. Dar ne viskas yra įvesta, ne visi įrengimai nupirkti. Kol nevisiškai paleista sistema, tol nepatogumų bus“, – pripažino Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė.
Šiuo metu nauja sistema yra diegiama Kaune, Alytuje, Klaipėdoje. Šiauliuose naują sistemą diegia kelios įmonės.
„Labai sudėtinga amerikietiška, itališka sistema. Kompiuterininkas vos ne miega greitojoje. Pereinamasis laikotarpis visiems sunkus“, – sakė E. Kukaitienė.
„Švedijoje jau prieš penkiolika metų mačiau, kaip dirba centralizuotai. Bet jiems lengviau dirbti, nes nėra tiek daug iškvietimų, kaip pas mus. Ten greitąją kviečiasi tik tuo atveju, kai gyvybei gresia pavojus, o pas mus net ir dėl smulkmenų“, – sakė E. Kukaitienė.
Užteks mygtukų
E. Kukaitienės teigimu, į iškvietimą yra siunčiama nebūtinai to paties rajono greitoji, o artimiausia tuo metu esanti greitoji. Ji gali būti ir iš kito rajono.
Kita naujovė yra tai, kad ligonis konsultuojamas dispečerio, kaip elgtis, kol atvyks greitoji.
„Vieni pacientai dėl to pyksta, nervinasi, šaukia, kad tik greičiau atvažiuotų greitoji, o kiti ramiai vykdo iškvietimą priimančio žmogaus nurodymus“, – sakė E. Kukaitienė.
E. Kukaitienės teigimu, greitosios tenka palaukti ir dėl to, kad rajonuose liko vos po du budėtojų ekipažus.
„Kai viskas bus suvesta ir į greitosios pagalbos mašinas, medikams užteks vien tik mygtukus spaudyti: atvykau pas ligonį, atvykau į ligoninę, esu laisvas. Ranka jau niekas niekur neberašinės“, – sakė E. Kukaitienė.
