Uždraudė
Teisėjas Jevgenijus Komisarovas posėdžio metu peržiūrėjo plačiai internete paplitusio filmo treilerį. Prieš tai jis dar kartą pasiteiravo Generalinės prokuratūros atstovų, ar iš tiesų jie mano, kad filmas ekstremistinis: „Galbūt kažkas prokuratūroje nesuprato kūrybingumo? Galbūt tai yra menas, o ne ekstremizmas?“ Prokurorė Viktorija Maslova pareiškė, kad filmo stebėjimo rezultatai liudija, kad jame yra ekstremistinio turinio. Pasak jos, filmas negatyviomis spalvomis pasakoja apie islamo religiją, skatina religinio nepakantumo augimą Rusijoje.
Rusijos prokurorų vertinimu, filmas nukreiptas į nuomonės apie musulmonų religiją nepilnavertiškumą formavimą, kaip ir į nacionalinės ir religinės neapykantos kurstymą, vienos grupės žmonių pranašumo prieš kitus įtvirtinimą. Po treilerio peržiūros teisėjas priėmė sprendimą patenkinti Prokuratūros prašymą uždrausti „Musulmonų nekaltumą“.
V. Putino prašo nedrausti
Prieš teismo posėdį žymių visuomeninių veikėjų grupė kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu nedrausti filmo. Atvirą prašymą pasirašė galerijos savininkas Maratas Gelmanas, žurnalistas Vladimiras Kara-Murza, ekologas Surenas Gazarianas ir daugybė kitų žmonių.
„Mes raginame nevykdyti pasaulinių teroristinių organizacijų prašymų ir nedrausti nei šį filmą, nei kitus religinius ekstremistus piktinančius meno kūrinius, taip pat nesiimti priemonių prieš interneto portalus, kuriuose yra prieiga prie šių filmų, knygų ir paveikslų“, – tvirtinama pareiškime.
Pareiškimo autoriai mano, kad filmo klausimą civilizuoto pasaulio šantažavimui išnaudoja juodosios pasaulinio terorizmo galios, siekiančios įbauginti ir primesti savo valią šiuolaikinei civilizacijai.
JAV nufilmuotas „Musulmonų nekaltumas“ išprovokavo JAV atstovybių musulmonų valstybėse užpuolimo bangą. Islamistai apšaudė JAV konsulatą Libijoje, žuvo JAV ambasadorius Chrisas Stevensas ir kiti trys diplomatai.
