„Tuo metu, kai pastojau, mano pirmajam sūnui buvo 19 mėnesių. Gimė jis gimdymo namuose, gimdymas buvo paprastas, bet ilgas – net 29 valandas, kurių 8 buvo itin sunkios. Sūnus į pasaulį atėjo po 25 minučių stūmimo.
Tai gera patirtis, tačiau pastojusi antrą kartą žinojau, kad gimdysiu namuose.
Pasidomėjau ar rajone, kuriame gyvenu, dirba kokia nors pribuvėja. Savo vyrui Frankui papasakojau apie savo sumanymą ir mano dėmesį patraukusią moterį.
Jis sutiko susitikti pokalbiui ir įsitikinti, ar ji yra ideali kandidatė antrojo vaikelio gimdymo metu pasirūpinti tiek mano, tiek mažylių saugumu.“
Beje, January laukėsi dvynukių mergaičių – Olivia Grace ir Kamille Johanna. Mažylės gimė po 3,5 valandų, o jas teskyrė 25 minutės.
„Susitikus su Lisa Coomer, mes iškart pajutome stiprų mus siejantį ryšį. Nors tuo metu buvau tik 4 savaitę nėščia, žinojau tikslią pastojimo ir apytikslę gimdymo datą. Su Lisa pasirašėme sutartį ir pradėjome planuoti gimdymą namuose“, - teigė ji.
Frankas ir January niekaip negalėjo apsispręsti, ar nori sužinoti savo vaikelių lytis. Vyras norėjo žinoti, kas gims, o moteris – ne.
„Žinojau, kad vaikelis gims besikeičiant metų laikams, todėl daug laiko praleisime kambaryje. Vis planavome kito susitikimo su gydytojais metu paklausti, kokia vaikelių lytis, tačiau niekaip nebuvo galima to pamatyti. Galiausiai, kai mergaitės mums pasirodė, buvau 23-ią savaitę nėščia“, - sakė January.
Gydytojai pranešė, kad moters pilvelyje auga mergaitės. Ne viena, o dvi mažylės. January teigė, jog liepė tai pranešusiam gydytojui užsičiaupti ir nieko nesakyti, tačiau ji nespėjo to padaryti ir jau buvo per vėlu nebegirdėti apie lytis. Moteris ėmė ir verkti, ir juoktis. Ji iškart suprato, kad gimdant dvynukes, tai daryti namuose pavojinga, tačiau, pasirodo, šios minties atsisakyti nereikėjo.
„Lisai anksčiau teko priimti dvynukes, todėl ji ir dar viena tame pačiame regione gyvenanti pribuvėja žinojo, ką daro. Teko pasamdyti ir ją, tačiau mums neteko su ja iš anksto susitikti“, - sakė ji. „Mes laukėmės dviejų vaikų. 2 vaikai tuo pat metu. Aš nebijojau, nes mano kūnas žinojo, ką daro.“
Lemtinga diena
Gimdymo diena atėjo nelauktai. January buvo 37 savaites ir 6 dienas nėščia, kai reikėjo sutikti į pasaulį besibeldžiančias dukrytes.
„Naktį prieš aš suvalgiau dešrainį, šiek tiek čili troškinio ir salotas. Į lovą atsiguliau anksti, tačiau maždaug 2 val. nakties teko keltis į tualetą.
Pakeliui pamačiau prie kompiuterio vis dar besidarbuojantį vyrą, kuris baiginėjo svarbų projektą, iš šaldytuvo pasiėmiau saują vynuogių ir įsipyliau stiklinę pieno bei grįžau atgal į lovą. Kitą kartą akis pramerkiau tik 8 val. ryto, o mano sūnelis jau buvo nubudęs.
Pusryčiams suvalgėme po dubenėlį sausų dribsnių su pienu, aš išgėriau stiklinę apelsinų sulčių. Po to ėmiau jaustis apsunkusi, lyg reikėtų pasėdėti ant unitazo.
Apie savo pojūčius papasakojau mamai, kuri vėliau atskleidė, kad matė, kaip tuo metu drebėjo mano kojos. Man buvo prasidėjęs gimdymas, tačiau aš to nežinojau, nes nejutau jokių stiprių sąrėmių, kaip yra įprasta. Mano kūnas jau buvo pasiruošęs šiam šou“, - pasakojo ji.
Grįžusi į tualetą, moteris pasijuto itin keistai. Nuėjusi į miegamąjį, ji pažadino savo vyrą, kuris tuo metu buvo miegojęs tik maždaug 1 valandą, ir paaiškino, kad, jos manymu, jai – ankstyvoji gimdymo stadija, tačiau ji nėra tuo įsitikinusi.
„Liepiau jam nesirūpinti ir miegoti toliau, tačiau vis tiek negalėjau atsikratyti šio keisto jausmo. Maždaug 9.30 val. aš paskambinau savo pribuvėjai. Farah jai pasakojo mano pojūčius, tai, jog man norisi sėsti ant unitazo, tačiau manau, jog prasidėjo ankstyvas gimdymas.
Mano balse ji girdėjo susirūpinimą ir už pusvalandžio jau buvo pas mane. Mano vyras skambino likusiems komandos nariams, o aš sėdėjau ant lovos krašto ir beveik gimdžiau“, - prisiminė moteris.
„Štai kokį gimdymą prisimenu. Prieš gimstant pirmajai dukrytei, jutau tik kelis stipresnius sąrėmius, kurių 2 truko 1,5 minutės ir pasirodė kas 3 minutes. Tai bene stipriausi mano antrojo gimdymo metu pajausti skausmai.
Pradėjau verkti ir ėmiau baimintis. Farah man padėjo nusiraminti, patyriau dar kelis sąrėmius, tačiau jie nebuvo tokie stiprūs. Jausmas toks, lyg man reikėtų išsituštinti, tačiau žinojau, kad jei atsistosiu, kūdikiai tiesiog iškris. Atvykus Lisai, ji mane patikrino ir paaiškėjo, jog buvau 9 cm išsiplėtusi. Tai gan rimtas požymis, tačiau man neatrodė, jog tuoj turėsiu gimdyti.“
Greitas gimdymas, bet nerimą sukėlusi motinos būklė
Pirmoji gimė Olivia. January atsigulė ant šono ir pradėjo stumti. Nubėgus pirmiesiems vandenims, po mažiau nei 10 minučių gimė pirmasis vaikelis. Jos virkštelė buvo labai trumpa, todėl greitai nutrūko.
„Vis dar nežinau, kas buvo nutikę, tačiau Olivia neteko palyginus nemažai kraujo. Esu be galo dėkinga, jog jai viskas gerai. Mažylei buvo prijungtas deguonis, tačiau apart šito, ji jautėsi puikiai“, - pasakojo January.
Netrukus moteris ėmė stumti Kamille. Po 25 minučių January jau laikė ją rankose.
„2 vaikeliai ir jokių ašarų. Šis gimdymas buvo lengvesnis nei pirmasis. Po 7 minučių išstūmiau placentą. Pamaitinau savo naujagimius, pati pavalgiau ir didžiavausi savo gimdymu bei nėštumo vaisiais, tačiau nesijutau taip gerai, kaip turėčiau“, - teigė ji.
Pasak moters, jos manymu, nukirpus Olivios virkštelę, January ėmė iš vidaus kraujuoti. Placentinė virkštelės dalis vėl pateko į moters vidų ir nebuvo užspausta. Tada šis lengvas ir nesudėtingas gimdymas tapo komplikuotas.
„Jaučiausi prastai, norėjau miego ir nesiorientavau aplinkoje. Man prasidėjo hemorojus, tačiau kraujavau ne iš išorės, o iš vidaus.
Bandžiau atsistoti ir nueiti į tualetą, tačiau buvau per silpna. Išvemdavau viską, ką suvalgydavau. Visi stebėjosi tokiais mano simptomais.
Gulėjau ant šono, man ant kaklo uždėta šlapia šluostė ir meldžiau Dievo, kad apsaugotų mane ir greitai išgydytų. Turėjau išgyventi dėl savo dukrelių ir sūnaus. Man Žemėje dar buvo likę daug laiko. Jis mane išgirdo“, - prisiminė January.
Moteris ėmė šalinti kraujo krešulius. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuvežė ją į priėmimo skyrių.
Pasirodo, kad buvo sumažėjęs moters hemoglobino kiekis kraujyje ir jai greitai reikėjo jį perpilti. Kitą dieną ji jau buvo išleista namo. Nors jos organizme buvo pilna vaistų, January buvo gyva.
„Niekada negalėsiu apibūdinti to, kokia dėkinga esu. Mano gimdymo namuose patirtis buvo nuostabi ir kupina įspūdžių, tačiau, kaip ir daugelis dalykų gyvenime, buvo ir netikėtumų. Laimei, viskas baigėsi gerai“, - užbaigė ji.
