O tie, kuriems Šiaurės pašvaistės pamatyti ir sučiupti už uodegos nepavyko – neverta nusiminti. Mokslininkai sako, kad Šiaurės pašvaistė Lietuvoje bus gana dažna viešnia.
Banguojanti šviesų jūra virš Baltijos jūros. Tokį Šiaurės pašvaistės – žalios, rožinės, violetinės, o kartais net ir nenusakomos spalvos – šokį Palangoje balandžio 23 d. užfiksavo fotografas Aldas.
Įspūdingą reiškinį vyras vadina vaiduoklių medžiokle. Savo laimikį vyras medžiojo 3 valandas. Šiaurės pašvaistę Lietuvoje fotografas užfiksavo jau antrą kartą. O apie tai, kad Lietuvos danguje gali subanguoti toks įspūdingas reginys, vyrą informavo programėlė.
„Teko matyti prieš gerus du mėnesius. Tada buvo toksai tas vau, nes jinai tada iš viso nusidažė ir šį kartą jau toksai buvo, kaip antrą kartą jau, žinau, ko tikėtis, žinau, ką žiūrėti, tai buvo lengviau, nu bet vis tiek žiauriai faina“, – sako fotografas Aldas Kazlauskas.
Alytuje Šiaurės pašvaistė užfiksavo fotografė Jovita. Mergina sako, kad tokį dangaus padovanotą reiškinį pamatė ir nufotografavo pirmą kartą gyvenime.
„Labai labai šokinėjau iš džiaugsmo. Pamiršau kelis kartus net mygtuką nuspausti fotoaparato, bet paskui viskas gerai, pavyko“, – pasakoja fotografė Jovita Uzdraitė.
Nors, anot fotografės, pašvaistės spalvos buvo matomos ryškiau per fotoaparato kamerą, bet Šiaurės pašvaistė savo spalvų bangų nepagailėjo ir plikai akiai. Tiesa, dangus Lietuvoje pasipuošė ne tik Šiaurės pašvaiste, bet ir jaunu mėnuliu ir šalia jo suspindusia Venera.
„Galėjai fotografuoti ir už nugaros, ir į vieną šoną, ir į kitą šoną, visur kur tik nori, visur jos buvo, kaip tikrai Islandijoje ar Norvegijoje, kai žmonės mato, tai čia buvo lygiai lygiai tas pats“, – sako J. Uzdraitė.
Tokiu įspūdingu reginiu vakar galėjo gerėtis beveik visi Lietuvos gyventojai, kurie savo video įrašais ir nuotraukomis užtvindė socialinius tinklus. Visgi Vilniaus universiteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas aiškina, kad tokie vaizdai Lietuvoje nėra labai jau retas reiškinys. Jo dažnumas kinta maždaug kas dešimtmetį, kaip ir saulės aktyvumas.
„21 diena balandžio saulė išmetė gana stiprų plazmos pliūpsnį link žemės ir per kelias dienas atlėkęs elektringų dalelių debesis įsirėžė į žemės atmosferą ir sužadino viršutinių žemės atmosferų sluoksnius, tai va tą oro švytėjimą ir vadinam Šiaurės pašvaiste“, – aiškina V. Dobrovolskas.
O saulė tikrai pašėlo. Vakarykštė saulės magnetinė audra – viena stipriausių. Štai kaip ji vertinama vienoje iš dviejų skalių.
„Yra 9 balų skalė, tokia panašiai kaip žemės drebėjimų skalė, tai tokioje skalėje vakar vakarykštė audra ji siekė 8 balus“, – sako V. Dobrovolskas.
Kad Lietuvoje galėtume grožėtis Šiaurės pašvaiste, saulės magnetinės audros stiprumas turėtų būti ne mažesnis kaip 7 balai iš 9 arba 3,5 iš 5 kitoje skalėje. Pasak astrofiziko, dėl saulės aktyvumo, Šiaurės pašvaistė artimiausius metus, du, bus gana dažna viešnia Lietuvoje, tad lietuviai turėtų nesnausti ir būti pasiruošę jos medžioklei.
