Pastaruoju metu padaugėjo eismo įvykių, kuriuos sukelia ant kelio išbėgę žvėrys. Susidūrimai su jais dažniausiai baigiasi sudaužytu automobiliu ir teismų maratonu siekiant iš valstybės prisiteisti žalos atlyginimą.
Nors Lietuvoje magistraliniai keliai aptverti, o apie galimą gyvūnų pasirodymą įspėja daugiau kaip 400 ženklų, susidūrimų su žvėrimis daugėja. Anot specialistų, kelio aptvėrimas nėra panacėja, galinti išgelbėti nuo netikėtų susidūrimų su keturkojais. Juolab kad prasidėjus rujos ir migravimo laikotarpiui, gyvūnai ima blaškytis ir atsiduria net didmiesčių centruose. Spalio–gruodžio mėnesiais maždaug po šeštos valandos vakaro vairuotojai turėtų būti itin atidūs – šiuo laiku beveik trečdaliu padaugėja avarijų dėl ant kelio iššokusių gyvūnų.
„Kelių aptvėrimas – ne tobulas problemos sprendimo būdas, o greičiau ne visai efektyviai panaudotos didelės pinigų sumos“, – įsitikinęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Rutka. Anot jo, nors aptverta kone visa magistralė, žmonės dažnai neuždaro vartelių ir taip palieka gyvūnams galimybę prasmukti ant kelio. „Jeigu pravažiuotumėte magistrale Vilnius–Kaunas, lengvai įsitikintumėte, kad bent 2 ar 3 varteliai palikti neuždaryti. Tad kas iš to, kad mes tveriame kelius, jeigu nerūpestingi žmonės tą darbą paverčia niekais?“, – svarstė A. Rutka.
Kelių direkcijos duomenimis, yra pasitaikę atvejų, kai gyvūnai netgi peršoka tvorą, arba išsirausia sau praėjimą po ja. „Dažnai pasitaiko, kad koks briedis tol eina palei tvorą, kol galiausiai vis tiek randa tarpą ar neuždarytus vartelius, ir šuoliuoja į kitą kelio pusę – užkirsti tam kelią mes kol kas negalime. Tiesa, yra įrengta keliolika gyvūnų pralaidų, tačiau tai irgi negelbėja. Pasaulis taip pat ieško efektyvių būdų, kaip išspręsti šią problemą, bet vienintelio ir pačio geriausio dar niekas nesugalvojo“, – sakė A. Rutka.
Susidūrė su šernais
O kol kelininkai sprendžia, kaip apsaugoti vairuotojus nuo netikėtų susidūrimų su gyvūnais, tokių eismo įvykių pasitaiko kas savaitę.
Prieš dvi savaites Šiaulių rajone, kelyje Palanga–Šiauliai, ties Lukšių gyvenviete, 36 metų šiauliečio vairuojamas „Renault Megane Scenic“ įsirėžė į šernų bandą. Staiga į kelią išbėgusi 5 šernų šeimyna buvo išblaškyta aplink – nugaišo šernė ir 4 ūgtelėję šerniukai. Juos nuo kelio patraukė atvykę medžiotojai. Pats vairuotojas ir keleivis nesusižalojo, tik stipriai išsigando. Sudaužytas automobilis po susidūrimo su žvėrimis liko nebevažiuojantis.
Vilniaus pakraštyje po susidūrimo su briedžiu „Audi“ vairuotojas taip pat atsipirko išgąsčiu ir aplamdytu automobiliu. Tiesiai prieš automobilį iš miško iššokęs maždaug 4 metų briedžio patinas nugaišo po kelių minučių, o apie įvykį pranešęs policijai ir sudaužytą priekinį stiklą išstūmęs vyras automobiliu grįžo namo.
O štai rugpjūtį per Utenos rajone įvykusį eismo įvykį nukentėjo net du vairuotojai. Kelyje Vilnius–Utena vilniečio vairuojamas automobilis trenkėsi į briedį, kuris buvo staiga išbėgęs į važiuojamąją dalį, o pastarasis užvirto ant priešpriešiais atvažiuojančios kito automobilio. Abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, o vairuotojai atsidūrė ligoninėje.
Žvėrys laksto gatvėmis
Pasak specialistų, rujos ir migracijos metu miško gyvūnai tampa visiškai neprognozuojami, gali prarasti nuovoką ir atsidurti kad ir vidury miesto.
Taip prieš keletą savaičių atsitiko Kaune. Į judrų Pramonės prospektą visai netoliese prekybos centrų vakarop iššoko briedis. Jaunos kaunietės vairuojamas „Volkswagen Corrado“ rėžėsi tiesiai į jį. Briedis nuskriejo ant šaligatvio. Smarkiai aplamdyto automobilio vairuotoja sunkių sužalojimų išvengė.
Pernai briedžių pora žuvo po automobilių ratais Vilniaus mieste, Palangos plente. Į miestą atklydusi briedė, partrenkta „Audi“, žuvo iškart, o kartu klajojusio patino, patekusio po „Volvo“ ratais, kančios buvo užbaigtos šūviu.
Vis dėlto susidūrimas su laukiniu žvėrimi gali baigtis ne tik pastarojo žūtimi ar automobilio apgadinimu, bet ir žmonių mirtimi. Pernai keliuose dėl susidūrimo su žvėrimis nežuvo nei vienas žmogus. O štai šiemet gegužės pradžioje kelio Maišiagala–Širvintos 11-ajame kilometre „Opel Astros“, vairuojamos 54 metų moters, susidūrimas su staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusiu briedžiu vairuotojai buvo pražūtingas. Po susidūrimo mašina nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Vairuotoja žuvo iškart.
Valstybė nekalta?
„Įvykiai, kuomet susiduriama su gyvūnu, gali baigtis skirtingai. Jeigu tai nedidelis gyvūnas, kaip lapė ar kiškis – dažniausiai tik menkai apgadinamas automobilis, nes gyvūnas nubloškiamas šalin. O susidūrus su briedžiu ar ant kelio išėjusia karve padariniai gali būti gerokai skaudesni – griūdamas gyvūnas išdaužia priekinį stiklą ir gali įvirsti į automobilio saloną, – sakė A. Rutka. – Žinoma, reikia dėti visas pastangas, kad tokioms nelaimėms būtų užkirstas kelias, tačiau pastaruoju metu pastebėjome, kad kai kas iš to net daro „biznį“. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, jog valstybė yra atsakinga už laukinių gyvūnų sukeltą žalą ir privalo atlyginti nuostolius, teismus užplūdo draudimo bendrovių ieškiniai. Net tos bendrovės, kurios kažin kada buvo išmokėjusios vairuotojams pinigus už laukinių gyvūnų padarytą žalą, dabar kreipiasi į teismus, tikėdamosis tuos pinigus išpešti iš valstybės“.
Minėtasis Aukščiausiojo Teismo sprendimas, jog valstybė yra atsakinga už laukinių gyvūnų sukeltas avarijas, sukėlė prieštaringas reakcijas. Kelininkai tokį sprendimą vadino keistu, susisiekimo ministras E. Masiulis – absurdišku, o nukentėję žmonės juo džiaugėsi.
Vieni pirmųjų į teismą dėl devyniolikmetės dukters žūties po susidūrimo su briedžiu 2007 metais kreipėsi panevėžiečiai B. Vilniuje studijuojanti mergina važiavo į tėvų namus, kai Ukmergės rajone, kelio Vilnius–Panevėžys 60-ajame kilometre, ties Krikštėnų kaimu, kelią jai pastojo miško žvėris. Neseniai vairuotojo pažymėjimą gavusi pirmakursė nesuspėjo sustabdyti automobilio ir šis po susidūrimo nulėkė į pievą...
Po tragiškos nelaimės merginos motina nusprendė išsiaiškinti, kas kaltas dėl tokių nelaimių. Atsakymų paieškos truko ne vienerius metus, o kas atsakingas – vis neatsirasdavo. Atsakymą pernai pagaliau pateikė Aukščiausiasis Teismas. Teisėjų kolegija nusprendė, jog valstybė privalo sumokėti draudimo įmonei pinigus, ir pabrėžė, jog „valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti“.
Vis dėlto teismai kiekvienu atveju gali priimti skirtingus sprendimus ir nustatyti, jog valstybės kaltės dėl gyvūno sukeltos avarijos nėra. Tas pats Aukščiausiasis Teismas prieš keletą mėnesių pareiškė, jog norint prisiteisti nuostolių atlyginimą reikia įrodyti, kad valstybė nieko nepadarė tam, kad būtų išvengta susidūrimo su žvėrimis konkrečiame kelio ruože. Nors per metus keliuose įvyksta keli šimtai susidūrimų su laukiniais žvėrimis, nuostoliai kol kas atlyginami labai vangiai. Jeigu teismai vis dėlto nusprendžia, kad Vyriausybė privalo kompensuoti vairuotojams laukinių gyvūnų padarytą žalą, pinigai skiriami iš Rezervo fondo.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
