Lietuvoje šiais metais darbe žuvo jau 26 žmonės. Bijodami netekti darbo vietos, darbuotojai vengia skųsti darbo saugos pažeidimus inspekcijai, o įvykus nelaimei darbdaviai bando išvengti atsakomybės.
Naujausia žinia apie nelaimingą atsitikimą darbe prieš keletą dienų pasiekė iš Prienų rajono Rutkiškių kaimo. Remontuojamoje fermoje statybos darbus dirbęs Antanas Kisielius (39 m.) buvo prispaustas ir mirtinai sužalotas betono luito. Kartu dirbę darbininkai suskubo kviesti medikų, tačiau šie padėti niekuo nebegalėjo.
Kitą dieną po nelaimės statybvietė buvo ištuštėjusi, o Išlaužo seniūnijos darbuotojai gedėjo darbštaus kaimyno. Šeimos nesukūręs ir vienas gyvenęs A. Kisielius nors ir nevengdavo išlenkti vieno kito stikliuko, tačiau buvo darbštus ir pareigingas. Gretimų namų kaimynai dažnai nusistebėdavo, kaip gražiai sutvarkytas viengungio kiemas, visada nupjauta žolė, apgenėti medžiai, nukarpyta gyvatvorė. A. Kisielius rankų sudėjęs nesėdėjo, tad išgirdęs, jog Rutkiškių fermoje vykdomiems darbams reikalingi darbuotojai, nieko nelaukdamas ten įsidarbino. Deja, šis darbas vyriškiui buvo paskutinis gyvenime.
Kita skaudi nelaimė prieš mėnesį įvyko Kauno rajone, Braziūkų kaime. Čia žuvo medžius pjovęs “Zenestos” bendrovės 34 metų miško kirtėjas – jį prispaudė užkritęs nupjautas medis.
Statybininko profesija pavojingiausia
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, šiemet darbe žuvo jau 26 žmonės (pernai – 47). Mūsų šalyje jau seniai sukurta teisinė bazė, kuri turėtų užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje.
Per pastaruosius 3 metus buvo pastebima nedidelė sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendencija – 2007 metais užfiksuoti 98 mirtini ir 192 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2008 metais – 47 mirtini, 85 sunkūs. Šiemet darbe sunkiai susižalojo jau 53 darbuotojai. Daugiausiai mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių ir Kauno apskrityse.
Kaip tvirtina Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai, žuvusiųjų skaičius darbe 100 000 darbuotojų, palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, yra gana didelis – Lietuvoje jis siekia 7,3 procento, o Europoje – 4,2. Tačiau mūsų šalyje į statistinius duomenis įtraukiami ir autoįvykiai bei nelaimingi atsitikimai dėl darbininko ligos, o Europos šalys skaičiuoja tik “grynus” nelaimingus įvykius darbo vietoje.
Labiausiai gyvybe rizikuoja dirbantieji statybose, transporto, baldų, chemijos ir maisto pramonėje. Ne mažiau pavojinga darbuotis ir miškininkystės, žemės ūkio, elektros, dujų ir vandens tiekimo srityse.
Bijo prarasti darbą
Net 30–35 procentai žuvusiųjų darbe būna neblaivūs. Štai Raseinių rajone girtą “Resetros” bendrovės autošaltkalvį prispaudė sunkvežimis. Keičiant automobilio užpakalinių ratų stabdžių kaladėles, sunkvežimis buvo pakeltas domkratu. Bandant pastatyti stabilią atramą po ašimi, domkratas virto ir automobilis mirtinai sužalojo remontininką. Jo kraujyje buvo rasta 2,81 promilės alkoholio.
Tuo tarpu Panevėžio individualioje įmonėje “Plastonas” dirbusi medžiagų rūšiuotoja apsinuodijo anglies viendeginiu, kai kilo gaisras dėl neatsargaus elgesio su dujiniu šildymo prietaisu. Mirusios moters kraujyje rasta net 3,03 promilės alkoholio.
Statybose išgėrę darbininkai dažniausiai žūva nukritę iš didelio aukščio. Būdami apsvaigę jie arba neatidžiai prisiriša apsaugines virves, atmestinai naudojasi reikalinga įranga, arba išvis užmiršta tai padaryti.
Nustatyti, kad darbininkas darbo metu buvo girtas – sunki užduotis inspektoriams. Po nelaimingo atsitikimo jie privalo apklausti kartu dirbusius ir įvykį mačiusius darbuotojus, tačiau dažniausiai, bijodami prarasti darbo vietą, tie kaip susitarę tvirtina, kad žuvusysis buvęs blaivus. Anot inspektorių, pasitaiko ir tokių atvejų, kai šalia prie tų pačių staklių dirbęs darbininkas pareiškia, jog... nieko nematęs ir negirdėjęs.
Pagal įstatymus darbdavys yra visiškai atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje. Darbo inspekcijos darbuotojai pasidžiaugė, jog pastaruoju metu atsiranda sąmoningų darbdavių, kurie patys kviečiasi inspektorius, kad šie nustatytų įmonėje esančius darbo saugos pažeidimus.
Tačiau vis dėlto daugiausiai yra aplaidžių darbdavių, kurie, net nutikus nelaimei, darbo vietoje nieko nekeičia. Inspekcijoje užfiksuota ir tokių atvejų, jog net keletą kartą baustas darbdavys toliau nepaiso saugos reikalavimų.
Atvejų, kad inspektorius kviestų patys darbuotojai, pasitaiko labai retai – net matydami akivaizdžius pažeidimus, jie geriau tyli, kad tik išsaugotų sunkmečiu tokias brangias darbo vietas.
Žuvo išdirbęs valandą
Pagal Valstybinės darbo inspekcijos duomenis, dirbantieji įmonėje pirmuosius metus sužalojami 5 kartus dažniau nei dirbantys seniau. Nelaimingų atsitikimų darbe analizės skyriaus vedėjas Paladijus Ragozinas atskleidė, jog jo darbo istorijoje pasitaikė ir toks atvejis, kai darbuotojas žuvo įmonėje išdirbęs vos valandą.
Pagal įstatymus darbdavys turi darbuotojui pravesti saugaus darbo instruktažą, supažindinti su saugos taisyklėmis, o kandidatas į darbo vietą turi jas pasirašyti ir tik tada gali dirbti. Dažnas darbuotojas, anot inspektoriaus, atidžiai instrukcijų net neperskaito – pasirašo, ir tiek.
Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria pati įmonė, sudariusi dvišalę komisiją įvykio aplinkybėms nustatyti. Sunkius ir mirtinus atvejus tiria Darbo inspekcija. Kai lengvą nelaimingą atsitikimą tiria pačios įmonės sudaryta komisija, 60–70 procentų visų atvejų kaltas būna pats nukentėjusysis, o kai aplinkybes nagrinėja Darbo inspekcija – vos 9–12. Kone pusė darbuotojų žūsta dėl to, jog darbas buvo organizuotas netinkamai.
Dėl netinkamos darbo priemonių techninės būklės, joms sugedus dėl blogos priežiūros ar konstrukcijos trūkumų, taip pat įvyksta nemažai nelaimingų atsitikimų. Inspektoriai nuolat pabrėžia tikrinamų įmonių vadovams, kad visi prietaisai, naudojami darbe, turi būti techniškai tvarkingi, tačiau perspėjimai ne visada pasiekia adresatus.
Šiemet Pasvalyje, „Meistremos“ mechaninėse dirbtuvėse, užvedant remontuojamą traktoriaus variklį, trūko smagratis ir išlėkusi jo dalis mirtinai traumavo įmonės šaltkalvį. Inspekcija nustatė, jog darbai buvo atliekami pažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus: variklis buvo bandomas ne specialiame stende, o pastatytas ant žemės, neapsaugota pavojinga zona su besisukančiais variklio mazgais.
Inspektoriai atskleidžia, jog darbdaviai visais įmanomais būdais stengiasi išvengti gresiančių nemažų bausmių. Darbdaviui, kuris nesilaiko darbo saugos, gali tekti sumokėti 5000 litų baudą, o atsitikus nelaimingam atsitikimui jis gali būti baudžiamas net laisvės atėmimu iki 8 metų. 2008 metais už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus piniginėmis baudomis nubausti 68 įmonių vadovai.
Valdžia taip pat ieško būdų, kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe. Prieš mėnesį Ministrų kabinetas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktai Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategijai. Ja siekiama sumažinti sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe – tobulinant teisinę bazę, organizacinę darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą, kuri užtikrintų darbo kokybę ir padėtų išsaugoti žmonių darbingumą. Siekiant įgyvendinti šią Strategiją, yra parengtas priemonių 2009–2010 metų planas, kuriam įgyvendinti reikės 810 000 litų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
