„Mes esame paskelbę jau galimybę komunikuoti ir dalis žmonių jau klausia, ypač dėl verslų – ar galės plaukti baidarės ir panašiais klausimais. Tai konsultacijos (su gyventojais – BNS) jau vyksta. Kariuomenė šiandien irgi atsakė, kad tikrai prireikus atvažiuos į kiekvieną sodybą“, – penktadienio vakarą po susitikimo su Lazdijų krašto gyventojais BNS sakė R. Kaunas.
„Buvo prašymas sukurti aiškesnę sistemą, žemėlapį, kad matytųsi, kurie objektai (sodybos – BNS) kokias galimybes turi. Tai ties tais klausimais mes toliau ir dirbsime. Aš manau, mes kursime galbūt specialias grupes, kurios galės užtikrinti sklandesnį komunikavimą“, – pridūrė ministras.
Tuo metu kalbėdamas apie penktadienį įvykusį susitikimą su bendruomene, R. Kaunas teigė manantis, jog pavyko gyventojams suteikti daugiau aiškumo dėl planuojamo steigti naujo poligono.
„Aš vertinu, kad pavyko (suteikti aiškumo – BNS), kadangi klausimai didžiąja dalimi buvo konstruktyvūs. Domėjosi žmonės būtent apie techninius dalykus, apie išpirkimus (sodybų – BNS), apie galimybes. Tai tikrai panašu, kad susitikimas pavyko, tik jis tikrai nėra baigtinis“, – tikino ministras.
„Žmonės tikrai turi nerimo, buvo tikrai neatsakytų klausimų. Šiandien į tuos klausimus tikiuosi, kad bent jau didžiąją dalį atsakymų buvo pateikta“, – teigė jis.
Informacija skiriasi
Tuo metu Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė BNS sakė, kad į pagrindinį klausimą, kokiais kriterijais remiantis naujo poligono steigimui buvo pasirinkta Kapčiamiesčio teritorija, penktadienį atsakymo neišgirdo.
„Sudėtinga dabar po susitikimo viską apibendrinti, reikia viską permąstyt ir apmastyt, bet į pagrindinį mūsų klausimą, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinkta Kapčiamiesčio teritorija, taip nieks ir neatsakė“, – BNS sakė R. Karauskienė.
Ji taip pat teigė, kad gyventojai penktadienį susitikimo metu sulaukė „kardinaliai skirtingos“ informacijos nei ji buvo pateikta prieš kelias savaites.
„Prieš šventes mums buvo pasakyta, kad visi toje teritorijoje (planuojamo poligono – BNS) esantys gyventojai turės išsikraustyti. Šiandien mes matome, kad viena poligono teritorija vadinsis kariniu poligonu, kita teritorijos pusė – mokomoji teritorija. Ir mokomojoje teritorijoje gyventojai galės gyventi, jiems nereikės išsikraustyti, nebent jie nenorės ten gyventi“, – nurodė R. Karauskienė.
„Ta informacija tikrai kardinaliai skiriasi. Kai tu pasakai, kad jeigu reikės išsikraustyti, tai išsikraustysit, o dabar jau jūs galėsit gyvent – skirtumas tikrai yra“, – pridūrė ji.
Tuo metu paklausta apie kitą savaitę vyksiantį bendruomenės susitikimą su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, R. Karauskienė teigė, jog didžiausias lūkestis, kad pastarasis išgirstų gyventojus.
„Mes norime, kad prezidentas mus išgirstų. Norime pas jį sužinoti tuos visus kriterijus, alternatyvas, kokios buvo svarstytos (dėl poligono teritorijos – BNS). Ir mes iš savo pusės norime parodyti, kad Kapčiamiestis nėra tinkama vieta poligonui. Kapčiamiestis skirtas gyvenimui, ne poligonui“, – sakė R. Karauskienė.
Dalis gyventojų piktinasi planais dėl poligono steigimo
Kaip rašė BNS, siekdami nuraminti gyventojus ir suteikti jiems daugiau informacijos, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės atstovai prieš kelias savaites jau organizavo susitikimą su Kapčiamiesčio gyventojais.
Tąkart susitikimas nebuvo sėkmingas – Kapčiamiesčio bendruomenė siuntė raštus šalies institucijoms, skundėsi, kad miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo poligono.
Penktadienį į Lazdijus susitikti su gyventojais atvyko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kiti krašto apsaugos sistemos, Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto ekspertas.
Dalis Kapčiamiesčio gyventojų piktinasi planais dėl poligono ir ragina valdžią persigalvoti.
Anot KAM, siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Ministerijos teigimu, šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
