Beveik pusė naujojo ministrų kabineto narių neturi teisės dirbti su slapta medžiaga, todėl svarstant su valstybės paslaptimis susijusį klausimą jiems tektų palikti posėdžių salę. Nė vienas šių Vyriausybės narių dar nepateikė Valstybės saugumo departamentui (VSD) reikiamų dokumentų.
Teisės dirbti su slapta informacija neturi 6 iš 13 ministrų. VSD nenorėjo LŽ patikslinti, kurie Vyriausybės nariai dar tik laukia, kada galės dirbti su valstybės paslaptį sudarančia medžiaga, rašo „Lietuvos žinios“.
Neturi naujokai
Neabejotina, kad tokios teisės neturi iš verslo ar meno sričių į ministerijas atėję vadovai. Slaptumo grifais pažymėta informacija kol kas neprieinama ekonomistui ūkio ministrui Dainiui Kreiviui, buvusiam Statistikos departamento vadovui finansų ministrui Algirdui Šemetai, iš meno į politiką nėrusiam kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui, bendrovei „Merko statyba“ vadovavusiam aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui bei Laisvosios rinkos institutą į teisingumo ministro kėdę išmainiusiam Remigijui Šimašiui.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tokią teisę įgijo dirbdamas ambasadoriumi Londone.
Kiti XV Vyriausybės nariai - krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys, žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius - dirbo praėjusios kadencijos Seime, todėl galėjo pretenduoti į tokią teisę.
Tik laiko klausimas
Krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė LŽ teigė kolegų padėties nedramatizuojanti. „Leidimus jie turės, čia tik laiko klausimas, - sakė ji. - Tokia tvarka nustatyta. Kai bus svarstomos paslaptys, jie nedalyvaus. Dabar daugiausia narpliojamas biudžetas, kiti dalykai, kurie nėra susiję su paslaptimis. Kol kas nematau didelės bėdos“.
R.Juknevičienė pridūrė, kad problemų atsirastų, jei VSD nuspręstų kuriam nors ministrų nesuteikti teisės dirbti su slapta medžiaga. Paklausta, ar neatmeta tokios galimybės, krašto apsaugos ministrė paaiškino, kad tai - tik teorinis pasvarstymas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir Susisiekimo ministerijai vadovaujantis E.Masiulis. Jo teigimu, kaskart pasikeitus Vyriausybei dalis jos narių neturi teisės į slaptas žinias.
„Nematau didelės tragedijos. Jei šis klausimas bus išspręstas operatyviai, keletą dienų ir be slaptos informacijos yra ką veikti“, - tvirtino susisiekimo ministras.
Pretendentai neskuba
Vis dėlto, jei VSD nuspręs reikiamas procedūras atlikti ne skubos tvarka, dalis ministrų leidimus gaus negreitai. Pagal įstatymą, atsižvelgdamas į slaptumo žymą, išvadas dėl pretendentų patikimumo departamentas turi pateikti per 60, 90 arba 120 darbo dienų.
Prieš tai teisės dirbti su slapta medžiaga siekiantys ministrai turi užpildyti tam tikrus klausimynus ir juos pateikti VSD. Departamento atstovas spaudai Vytautas Makauskas LŽ teigė, kad kol kas ši institucija nėra gavusi nė vieno užpildyto klausimyno.
Kartu su šiuo dokumentu pretendentas turi pateikti raštišką sutikimą būti patikrintas. Jei siekiama teisės susipažinti su ne tik grifu „konfidencialiai“, bet ir žymomis „slaptai“ bei „visiškai slaptai“ paženklinta informacija, VSD būtina pristatyti išsamią biografiją.
Pagal įstatymą tik trys aukščiausi šalies pareigūnai gali neprašyti tokio leidimo. Ministrams ši tvarka netaikoma.
Lauryna Vireliūnaitė
