PTL šiemet dalyviams pateikė maždaug 300 km ilgio trasą ir net 25 000 m vertikalaus pakilimo. Tai nėra įprastas ultramaratonas – komandos privalo visą laiką laikytis kartu, o trasa nėra pažymėta įprastomis rodyklėmis ar juostelėmis. Bėgikams tenka savarankiškai orientuotis kalnuose, naudotis GPS ir žemėlapiais bei priimti sprendimus, kada bėgti, kada eiti ir kada ilsėtis. Šis iššūkis labiau primena kelių parų kalnų ekspediciją nei tradicines lenktynes.
PTL trasa kasmet keičiama, o organizatoriai dalyvius nukreipia į mažiau žinomas ir sunkiai pasiekiamas Monblano masyvo vietas. Dėl to čia ypač svarbi ne tik fizinė ištvermė, bet ir kalnų patirtis, orientavimosi įgūdžiai bei komandinis suderinamumas. Po kelių parų fizinio nuovargio ir miego trūkumo kiekvienas sprendimas gali tapti lemiamas. Lietuvos duetui šįkart pavyko išlaikyti tempą ir sėkmingai pasiekti finišą, o Italijos ir Japonijos moterų komandos tuo metu dar tęsė savo pasirodymą.
M. Milė turi sukaupusi solidžios ultrabėgimo kalnuose patirties – 2025 metais ji tapo pirmąja lietuve, įveikusia legendinį 330 km „Tor des Geants“ bėgimą Italijos Alpėse, o šių metų gegužę įveikė 254 km „UTLAC 250k“ trasą aplink Komo ežerą. R. Miškinienė taip pat yra pasiekusi reikšmingų rezultatų kalnų ultrabėgime – tarp jų išsiskiria trečioji vieta „TOR100 Cervino–Monte Bianco“ varžybose.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
