Sulaukę ilgai laukto pavasario, vairuotojai džiaugėsi neilgai. Nutirpus sniegui automobiliai greitai „pajuto“ kelių nelygumus – asfaltas lyg suskeldėjęs ledas išvagotas įtrūkimų, properšų, skylių. Kaip niekad anksčiau, šiemet itin daug važiuojamojoje kelio dalyje esančių šulinėlių įdubo. Kodėl jie kasmet įsmunka, kam priklauso ir kas turi jais rūpintis?
„Kalnas pakalnė“
Tokie pat šulinėliai ir ant šaligatvių, tik ten paprastai ne įdubę, o iškilę, aplink įdubus trinkelėms. Ne paslaptis, kad sunkesnį daiktą tolėliau panešti tingintys miestiečiai šaligatviais privažiuoja iki pat laiptinių, automobilių ratais laužydami ir įlenkdami trinkeles.
Miestiečiai pastebėjo, kad greta tokių šulinukų žioji bedugnės skylės ir atrodo, kad atsivėrusi ertmė tuoj praris ne tik šulinuko dangtį, bet ir viską aplink. „Antrokė dukra ligšiol apeina šulinių dangčius ne todėl, kad yra kažkoks vaikiškas žaidimas ant jų nelipti. Būdama labai maža, matė Vilniaus ir Kalno gatvių sankirtoje atsivėrusią milžinišką įgriuvą, kurios dugne buvo įkritęs dangtis, – pasakojo užkalbinta šiaulietė. – Toje vietoje vanduo nuolat žemėje išgraužia ertmes, todėl tas šulinukas vis įsmunka. Atvažiuoja darbininkai, sutvarko, o po kurio laiko situacija kartojasi. Man pačiai baugu ten eiti. Jaučiuosi kaip pavasarį ant ledo.“
Kaltas šaltis ir vanduo
Duobių keliuose atsiradimo priežastis – po žiemos susilpnėjusi danga. Didžiausias jos priešas – vanduo ir šaltis. Pavasarį dėl temperatūrų kaitos tai užšąlantis, tai atšylantis vanduo skaldo asfaltą. Šis procesas, anot specialistų, gali tęstis iki pat gegužės mėnesio pradžios. Teigiama, kad esant intensyviam eismui kumščio dydžio išdauža per dieną gali padidėti iki kamuolio dydžio ir tapti pavojinga eismui. Pavojinga laikoma išdauža, kurios skersmuo maždaug 30 cm, o gylis – 4 cm. Dauguma šulinėlių yra įdubę gerokai giliau, o skermuo jų toks, kad žmogus pralįstų...
Anot Vytauto Peleckio, UAB „Šiaulių vandenys“ technikos direktoriaus, gatvėse esantys šulinėliai gali įdubti ir dėl kitų priežasčių, nebūtinai šalčio ir vandens. „Gali sutrupėti žiedai, įlūžti perdanga, sulūžti armatūra. Tiesa, šulinėlis nebūtinai gali įdubti dėl nekokybiškų ar pasenusių medžiagų – mieste yra prieš 20, 40 ar net 50 metų įrengtų šulinėlių. Dvaro gatvėje yra net prieškarinių kanalizacijos ir nuotėkų tinklų fragmentų, tad logiška, kad jie nebeatlaiko laiko poveikio. Anksčiau ką turėdavo, tą dėdavo“, – teigia jis.
Savininkų daug
Kam gi priklauso šulinėliai? Pasirodo, jų savininkų yra daug – jie paprasčiausiai turėtų būti nurodyti ant šulinėlio dangčio. Tai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikianti UAB „Šiaulių vandenys“, gamtines dujas tiekianti AB „Lietuvos dujos“ ir telekomunikacijų įmonė TEO.
Ar kanalizacijos šulinukų važiuojamojoje kelio dalyje turi centralizuotos šilumos energijos šildymui ir karštam vandeniui ruošti tiekėja AB „Šiaulių energija“, išsiaiškinti nepavyko, nes, matyt, pavargusi nuo per didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio itin išaugusioms šildymo kainoms nebeatsako į pateiktus klausimus, atseit turi daug darbo įgyvendindama ir ruošdamasi įgyvendinti naujus projektus, itin pagerinsiančius paprastų šiauliečių finansinę padėtį.
Tūkstančiai šulinukų
Anot Antano Bubnelio, TEO atstovo spaudai, bendrovė valdo didžiąją dalį Lietuvoje įrengtų ryšių kabelių kanalų ir prižiūri antžeminę jų dalį – šulinius bei dangčius. Skirtingai nuo kitų infrastruktūrinių paslaugų teikėjų, daugelis telekomunikacijų operatoriams priklausančių šulinių įrengti ne važiuojamojoje kelio dalyje, o šalia jos – po šaligatviais ar šalia kelio, taigi jie daugiau rūpesčių turėtų kelti pėstiesiems, žirgliojantiems šaligatviais ar pievomis.
„Rekonstruojant gatvės dangą, būna atnaujinami ir šuliniai bei juos apsaugantys dangčiai. Įprastai šiuos darbus atlieka ir jų kokybę užtikrina kelią rekonstruojanti bendrovė, derindama šiuos darbus su ryšių kabelių kanalų valdytojais. Darbams įprastai galioja bendra jų kokybės garantija, – teigia A. Bubnelis. – Mūsų specialistai reguliariai apžiūri visus bendrovės valdomus ryšių kanalus ir esant būtinybei juos taiso.“
„Lietuvos dujų“ turtas – 3500 šulinukų mieste, o skyriaus aptarnaujamoje Šiaulių zonoje – 5600. Visi jie yra bendrovės nuosavybė. Šulinukai skirti specialistams prieiti prie kokio nors po žeme esančio dujotiekio įrenginio. „Mes atliekame tik šulinėlio techninę priežiūrą. Asfaltą aplink remontuoja kelius prižiūrinti įmonė. Jei rangovai vykdo darbus, privalo išsikviesti mūsų specialistus, jei tie darbai atliekami dujotiekio apsaugos zonoje, t. y. dviejų metrų atstumu nuo jo, – teigia AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo Eksploatacijos tarnybos viršininkas Remigijus Adomaitis. – Yra buvę atvejų, kai jie paprasčiausiai užasfaltuoja, užuot pakėlę šulinuką, tuomet turime gadinti dangą.“
Taigi šios įmonės turi ne tiek daug vairuotojus nervinančių šulinukų. Kam po galais tuomet priklauso dauguma jų?
Šulinukų lyderė mieste – UAB „Šiaulių vandenys“, kurios turtas – net 23 200 šulinukų Šiauliuose, Ginkūnuose ir Aukštelkėje. „Savivaldybės užsakymu šulinukus įrengia įvairios kelius tiesiančios įmonės. Šiems darbams suteikiama penkerių metų garantija, tad jei buvo padarytas brokas, įmonės rangovės turi jį pašalinti, – teigia „Šiaulių vandenų“ technikos direktorius. – Po penkerių metų šulinukus prižiūri jau mūsų bendrovė. Tiesa, juos tvarkome ne mes patys, nes neturime įrangos, o viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Strektė“, su kuria sudaryta dvejų metų sutartis. Pernai buvo pakelti net 155 įdubę šulinukai. Šiemet dar skaičiuojame, kiek teks sutvarkyti. Darbai turėtų būti pradėti balandį.“
Vairuotojai patiria nedaug nuostolių?
Prakirsta ar sugadinta automobilio padanga, įlenktas ratlankis, sudaužytos važiuoklės detalės – tai tik kelios bėdos, galinčios nutikti įvažiavus į duobę: išdaužą ar įdubusį šulinėlį. O kur dar sugaištas laikas, patirtos išlaidos, sugadinta nuotaika.
Anot „Šiaulių vandenų“ technikos direktoriaus V. Peleckio, pernai dėl važiuojamojoje kelio dalyje esančių šulinukų įvyko trys avarijos, tiesa, ne tik jiems įdubus, bet ir vertusis dangčiui ar kai jo tiesiog nebuvo, pavogus vagims. Visais trim atvejais patirtą žalą kompensavo civilinės atsakomybės draudimas.
„Lietuvos dujų“ Šiaulių filialo Eksploatacijos tarnybos viršininkas R. Adomaitis teigia nežinantis atvejų, kad dėl netvarkingų bendrovės šulinėlių kas nors būtų kreipęsis dėl žalos atlyginimo.
Kadangi itin maža TEO ryšių kabelių kanalų dalis yra įrengta po gatvėmis, teisminių ginčų dėl sugadintų transporto priemonių bendrovė taip pat nėra turėjusi.
Anot vienos iš draudimo bendrovių, vairuotojų patirti nuostoliai dėl duobių kelyje vidutiniškai siekia 2 tūkst. litų. Įvažiavęs į duobę vairuotojas gali patirti ir 50 Lt, ir 10 tūkst. Lt siekiančius nuostolius. Net 10 tūkst. Lt teko išmokėti klientui, kuriam neaplenkus duobės teko keisti dvi padangas, ratlankius ir atlikti pakabos remontą.
