Teoriškai iš jūros dugno kylantys metano burbulai galėtų skandinti laivus - jei ši teorija pasitvirtintų, galima būtų paaiškinti keistus vis pasitaikančius laivų dingimus, rašo Australijos mokslininkai žurnale "American Journal of Physics".
Didžiulis burbulas tikrai gali išsiveržti iš dugno nuosėdų, kurias kai kur sudaro kietas metanas, vadinamas dujų hidratu. Tai į sausą ledą panaši medžiaga, susidaranti vandenyno dugne žemos temperatūros ir didelio slėgio sąlygomis. Tokio ledo gabalai gali atsiskirti nuo dugno ir, kildami aukšyn, virsti dujų burbulais.
Metanas - bekvapės dujos, gamtoje dažniausiai sutinkamos pelkėse, kasyklose.
Monašo universiteto Australijoje fizikai Davidas May (Deividas Mėjus) ir Josephas Monaghanas (Džozefas Monaganas) teigia modelyje parodę, kaip iš tokių nuosėdų pakilęs milžiniškas burbulas praryja laivą.
"Echolotu darytos Šiaurės jūros dugno nuosėdų nuotraukos rodo didžiules metano hidrato santalkas ir jo išsiveržimo vietas", - rašo jie žurnale ir tvirtina, kad dar 2000 metais tame rajone aptiktas paskendęs laivas, naujausioje echolotinėje dugno nuotraukoje yra matomas pačiame dujų išsiveržimo vietos viduryje. Toji vieta jau senokai vadinama Raganų skyle.
2000 metų vasarą nedidukas per atstumą valdomas povandeninis laivas iš arti "apžiūrėjo" tą laivą - tai buvo tarp 1890 ir 1930 metų statytas traleris; jo būklė gana gera, laivo korpuso padėtis - lygiagreti dugnui.
Jau tada spėta, kad dėl jo skendimo kaltas metano burbulas. Mat jeigu laivo korpuse būtų skylė, korpusas būtų pakrypęs, teigė tada specialistai. Be to, spėta, kad koncentruotos metano burbulo dujos paviršiuje galėjo paprasčiausiai išnuodyti įgulą - ne tik laivų, bet ir žemai skrendančių lėktuvų. Paslaptingai dingusių jūrose esama ne tik laivų, bet ir lėktuvų. Mažesnių koncentracijų metanas, sumišęs su oru, dar pavojingesnis - mišinys gali sprogti.
Tiesa, kol kas dar niekas savo akimis nematė tokio burbulo išsiveržimo ir niekas negali pasakyti, kokio didumo metano burbulas galėtų būti.
"Vienas iš galimų skendimo mechanizmų galėtų būti laivo plūduriavimo mažėjimas dėl metano dujų burbulų, kylančių iš povandeninių hidrato nuosėdų. Žinomas dujų hidrato telkinio Šiaurės jūroje faktas ir paskendusio laivo padėtis Raganų skylėje - visa tai patvirtina dujų burbulo teoriją", - aiškina kylančio burbulo ir laivo modelį tyrę Australijos mokslininkai.
D. May ir J. Monaghano sukurtame modelyje burbulas artėja prie laivo iš apačios. Atitvėrę vertikaliomis stiklo plokštėmis tam tikrą vandens tūrį, jie iš apačios leido dujų burbulus ir filmavo vaizdo kamera, kas darėsi su laivo korpusą imituojančiu akrilo modeliu, plūduriuojančiu paviršiuje.
"Ar laivas skęs, ar neskęs, priklauso nuo jo padėties burbulo atžvilgiu. Jei laivas yra atokiau nuo burbulo, jam pavojus negresia. Jei laivas yra tiesiai virš burbulo, jis taip pat bus saugus, nes toje vietoje susidaro srauto stagnacijos zona. Pavojinga padėtis, kai laivas yra tarp stagnacijos taško ir kupolo pakraščio, kur vandens paviršiuje susidaro įduba", - daro galutinę išvadą autoriai.
“Reuters”-ELTA
