Rugsėjo 11 d. duomenimis, daugiausia – 55 – prašymai dėl darbo ginčų buvo susiję su parduotuvių tinklą valdžiusia bendrove „Valientė“, 19 – su „Litproduktai“, dar 3 – su bendrove „Next Logistic“.
VDI taip pat yra gavusi 26 skundus dėl šių bendrovių veiklos: 17 dėl „Valientės“, 8 dėl „Litproduktų“ ir vieną dėl „Next Logistic“. Dviejuose su „Valiente“ susijusiuose ginčuose DGK jau patvirtino taikos sutartis.
„Pirmosios taikos sutartys rodo, kad pradėti darbo ginčų procesai juda į priekį ir kad ginčas gali būti išspręstas šalims susitarus. Todėl darbuotojams, kurių teisės galimai pažeistos, svarbu ne vien laukti, kaip situaciją išspręs darbdavys, bet ir naudotis įstatymuose numatytomis savo teisių gynimo priemonėmis“, – pranešime cituojamas VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Jis pabrėžė, kad pirmosios taikos sutartys nereiškia, jog visi kiti ginčai bus išspręsti tokiu pačiu būdu, nes kiekvieno darbuotojo situacija vertinama individualiai.
VDI primena, kad jei darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo, turi būti priimtas Darbo kodeksą atitinkantis sprendimas, pavyzdžiui, tinkamai įforminta prastova. Už pirmąją prastovos dieną mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, už antrąją ir trečiąją – du trečdaliai, o už vėlesnį laikotarpį – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Inspekcija taip pat ragina darbuotojus neskubėti savo noru nutraukti darbo sutarties, nes nuo jos nutraukimo pagrindo gali priklausyti teisė į išeitinę išmoką ir kitos garantijos. Nutraukus darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių, išeitinė išmoka nemokama.
VDI taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonės lėšų įšaldymas dėl tarptautinių sankcijų savaime nepanaikina darbuotojo teisės reikalauti jam priklausančio darbo užmokesčio, išeitinės ar kitų išmokų. Tuo metu dėl galimybės konkrečius mokėjimus atlikti iš įšaldytų lėšų sprendžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, prastovos apmokėjimo ir kitų iš darbo santykių kylančių reikalavimų darbuotojai gali kreiptis į DGK, o dėl neaiškumų, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, VDI rekomenduoja prieš nutraukiant darbo sutartį pasikonsultuoti su inspekcija.
ELTA primena, jog liepos pabaigoje Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas „Svetofor Group“ įkūrėjams ir bendrasavininkams, valdantiems ir Lietuvoje veikusio „Mere“ prekės ženklo parduotuves.
Visi šių asmenų pinigai ir turtas ES turi būti įšaldyti
Į 21-ąjį ES sankcijų paketą įtrauktiems „Svetofor Group“ įkūrėjams ir bendrasavininkams priklauso daugiau kaip 2,2 tūkst. parduotuvių Rusijoje ir kitose šalyse, veikiančių su prekių ženklais „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice“. Tarp jų yra ir Sergejus Šnaideris.
Nuo liepos 23 d. visi šių asmenų pinigai ir turtas ES turi būti įšaldyti, jiems draudžiama suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių.
Liepos 24 d., pasirodžius informacijai apie sankcijas „Mere“ valdytojams, Lietuvoje staiga buvo uždarytos prekybos tinklo parduotuvės.
Vėliau Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti, ar naujausiu ES sankcijų paketu suvaržyti asmenys nėra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir ar jiems neturėtų būti taikomi ribojimai.
Rugpjūčio pradžioje FNTT nusprendė įšaldyti „Mere“ tinklo valdytojos Lietuvoje „Valientė“ lėšas.
Tarnyba taip pat įšaldė dar dviejų įmonių „Litproduktai“ ir „Next Logistic“ lėšas. FNTT teigimu, jos taip pat susijusios su į ES sankcijų sąrašą įtrauktu verslininku, netiesioginiu „Mere“ valdytoju S. Šnaideriu.
Dalį objektų, kuriuose buvo įsikūrusios „Mere“ parduotuvės, perimti ketina naujas prekybos tinklas „Marytė retail“. Jam vadovauja verslininkas Povilas Ugianskis.
Latvijos Finansinės žvalgybos tarnybos (FIU) teigimu, S. Šnaideris buvo įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą, nes jis teikia materialinę ar finansinę paramą veiklai, kuri pažeidžia ar kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei.
