Į spaudos konferenciją Florencijoje susirinkę meno istorikai pabrėžė, kad tyrimo rezultatai negalutiniai. Dar reikia atlikti išsamų cheminį tyrimą. Projekto vadovas Mauricijus Seračinis (Maurizio Seracini) sakė, jog rezultatai rodo, kad jie ieško ten, kur reikia.
Šis tyrimas vertinamas kontroversiškai. Kritikai teigia, kad gręžiojant skylutes gadinama iki mūsų dienų išlikusi Dž. Vazario freska. Tyrimo priešininkų lyderis meno istorikas Tomazas Montanaris (Tomaso Montanari) mano, kad rezultatai nepatikimi ir nieko neįrodo. Pasak jo, ant sienos po Dž. Vazario freska gali būti nutapytas bet koks renesanso paveikslas.
Tuo tarpu M. Seračinis mano, kad po Dž. Vazario freska „Marčano mūšis“ (The Battle of Marciano) yra nebaigtas L. da Vinčio „Angjario mūšis“ (The Battle of Anghiari). M. Seračinis mano, kad Dž. Vazaris nenorėjo sunaikinti L. da Vinčio darbo, todėl jį užmūrijo ir tik tada nutapė savo freską. Jo teorija išpopuliarėjo, kai Dž. Vazario freskoje buvo rastas kareivis, laikantis nedidelę vėliavą su užrašu: „kas ieško, tas randa“.
Manoma, kad L. da Vinčis savo freską pradėjo tapyti 1504 metais, bet nebaigė, nes kilo problemų su eksperimentine aliejinės tapybos technika. 1563 metais Dž. Vazaris atnaujino patalpą ir nutapė savo freską.
Italijos meno istorikė teigia nustačiusi, kokios vietovės gamtovaizdis vaizduojamas garsiojo paveikslo „Mona Liza“ fone. (nuotr. Balsas.lt)
