Kai pasikeičia ciklas ar visai dingsta menstruacijos, daugelis moterų susiduria ne tik su fiziniais pojūčiais, bet ir emociniais iššūkiais. „Pas mane dažnai ateina moterys, kurios jaučia, kad kažkas su jomis ne taip. Kartais joms sunku net įvardyti, kas tiksliai“, – sako „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius Povilas Varnelis. Kalbėdamas apie menopauzę, jis atskleidžia daugybę niuansų tiek apie fiziologinius pokyčius, tiek apie visuomenėje gajus stereotipus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Toyota Ėjimo renginyje Vilniuje – paralimpiniai sporto iššūkiai ir susitikimai su sportininkais

FNTT apklausė ministrą Poderskį

Kviečia nemokamai pasitikrinti, ar nesergate vėžiu: nepraleiskite progos

„Menopauzė – tai natūralus ir neišvengiamas moters gyvenimo etapas, kai kiaušidės nustoja gaminti hormonus ir mėnesinės išnyksta. Ji diagnozuojama, kai moteriai bent 12 mėnesių iš eilės nebūna menstruacijų. Menopauzė dažniausiai įvyksta 45-55 metų amžiaus“, – komentuoja gydytojas.

Laikas prieš menopauzę ir po jos vadinamas perimenopauze. Specialisto teigimu, premenopauzė – tai laikotarpis prieš menopauzę, kai menstruacijos dar vyksta, bet prasideda hormonų pokyčiai ir atsiranda pirmieji simptomai, o menopauzė ir pomenopauzė tai laikotarpis po menopauzės. Perimenopauzinis laikotarpis įprastai trunka nuo 2 iki 8 metų, vidutiniškai apie 5 metus.

Apie simptomus ir jų įvairovę

Menopauzės simptomai yra skirstomi pagal jų atsiradimo laiką į ankstyvuosius, tarpinius ir vėlyvuosius. Simptomai atsiranda dėl organizme besikeičiančios moteriškų hormonų koncentracijos – mažėja estrogeno bei progesterono, pasakoja akušeris:

„Mažėjanti estrogeno koncentracija gali sukelti įvairius simptomus. Vienoms gali užtekti menkiausio estrogeno koncentracijos sumažėjimo, kad pajaustų labai stiprius menopauzės simptomus, kitoms – estrogeno kiekis gali būti minimalus, tačiau menopauzės simptomų pacientė nejaus, vienintelis požymis bus pasibaigęs menstruacinis ciklas.“

Perimenopauziniam laikotarpiui būdingi ankstyvieji požymiai, kurie yra skirstomi į vazomotorinius ir psichologinius, sako gydytojas ir išsamiai paaiškina: 

• Vazomotoriniai simptomai yra karščio pylimas, gausus prakaitavimas, širdies plakimai, šaltkrėtis ar net kraujospūdžio pakitimai;
• Rečiau yra kalbama apie psichologinius menopauzės simptomus: miego sutrikimai, prislėgta nuotaika, dirglumas, išsiblaškymas, atminties susilpnėjimas, libido sumažėjimas, nuovargis, silpnumas, nerimas. Šiuo simptomas gali sustiprinti ir nesubalansuotas gyvenimo būdas, stresas, miego trūkumas, netinkama mityba;
• Tarpiniai, palaipsniui atsirandantys menopauzės simptomai, yra lyties, šlapimo organų ir odos pokyčiai, susiję su mažėjančiu estrogeno kiekius organizme. Šie simptomai gali atsirasti premenopauziniu laikotarpiu, bet dažniau intensyvėja po menopauzės;
• Dėl gleivinės plonėjimo, elastingumo ir natūralaus drėgnumo sumažėjimo vystosi makšties sausumas, niežėjimas, gali atsirasti skausmas lytinių santykių metu, dažnesnės šlapimo takų infekcijos ar šlapinimosi sutrikimai;
• Odoje mažėja kolageno kiekis, todėl odos elastingumas, stangrumas sumažėja, ji tampa plonesnė,  sausesnė, greičiau formuojasi raukšlės.

Egzistuoja ir netipiniai simptomai, kurių moterys dažnai nesusieja su hormoniniais pokyčiais. P. Varnelis išskiria pagrindinius:

1. Pirmiausia pradeda trikti menstruacinis ciklas. Pradžioje tarpai tarp kraujavimų trumpėja, vėliau ilgėja, kol visai išnyksta. Gali padidėti arba sumažėti menstruacijų metu netenkamas kraujo kiekis. Krūtys tampa jautresnės prisilietimui ar sustiprėja premenstruacinio sindromo simptomai;
2. Kaip ir minėjau anksčiau, naujai atsiradę psichologiniai simptomai gali atsirasti dėl sumažėjusios estrogeno, progesterono koncentracijos organizme, todėl detaliai surinkus anamnezę ir paskyrus tinkamą gydymą šiuos simptomus galima sumažinti;
3. Kiti rečiau atsirandantys simptomai galėtų būti: naujai atsiradę migrenos epizodai, dilgčiojimas galūnėse ar veide, sutrikusi pusiausvyra,  odos niežulys, suplonėję, lūžinėjantys plaukai, padidėjęs kūno spuoguotumas, pasikeitęs kūno kvapas, pilvo pūtimas, svorio priaugimas, ypač pilvo srityje. Visgi, šie simptomai gali atsirasti ne tik dėl hormonų pokyčio, tačiau ir dėl kitų sveikatos problemų. 

Amžius, genetika bei diagnostika

Pirmieji menopauzės simptomai gali prasidėti nuo 40-45 metų. Gydytojas tikina, kad simptomai atsirada dėl palaipsniui mažėjančio kiaušidžių išskiriamo estrogeno kiekio. Pradžioje menstruacinis ciklas pradeda trumpėti, tapti nereguliarus, o kraujavimas menstruacijų metu tampa mažesnis arba gausesnis. 

Paklaustas, ar menopauzės pradžią gali lemti paveldimumas, pavyzdžiui, jeigu mama anksti išgyveno menopauzę, ar tai tikėtina ir dukrai, akušeris atsako, jog įvairūs tyrimai rodo, jog menopauzės pradžią 50-60 proc. atvejų lemia genetika:

„Jeigu pacientės mamai, vyresnėms seserims ar močiutei iš mamos pusės buvo nustatyta ankstyva menopauzė iki 45 metų, gali būti, kad pacientei menopauzė taip pat prasidės anksčiau.“

Gydytojas išvardija kitus ankstyvos menopauzės rizikos veiksnius:

1. Rūkymas (paankstina 1-2 metais);
2. Autoimuninės ligos (pavyzdžiui, Hašimoto tiroiditas, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas);
3. Onkologinių susirgimų metu taikomas chemospindulinis gydymas;
4. Kiaušidžių operacija;
5. Per mažas kūno svoris ar buvę valgymo sutrikimai;
6. Įvairios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, pesticidai);
7. Lėtinis stresas.

Šie veiksniai ne tik paankstina menopauzę, bet ir gali turėti įtakos jos simptomų intensyvumui.

Jeigu pacientė yra vyresnė negu 45 metų ir jaučia tipinius menopauzės simptomus – jokių tyrimų atlikti nereikia, menopauzė nustatoma tinkamai surinkus anamnezę.

„Jaunesnioms pacientėms, kurioms sutriko menstruacinis ciklas, pirmiausia reikėtų atmesti nėštumo galimybę, o esant tipiniams simptomams, menopauzę patvirtinti galima atliekant folikulus stimuliuojančio hormono koncentracijos tyrimą kraujyje. Padidėjęs FSH kiekis rodo sumažėjusią kiaušidžių hormoninę funkciją, o tai yra vienas pagrindinių menopauzės požymių“, – įspėja P. Varnelis.

Jeigu simptomai netrikdo kasdieninio gyvenimo ritmo, specialistas teigia, kad kreiptis tik dėl jų į gydytoją akušerį ginekologą nėra būtina. Užtenka apsilankyti profilaktinei gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai kartą metuose, tada ir aptarsite naujai atsiradusius simptomus.  

Gyvenimo kokybė ir patarimai

Kadangi menopauzė yra neišvengiamas gyvenimo etapas, jam ruoštis galima įvairiais būdais. Suvokimas, kad menopauzė tikrai įvyks padeda lengviau priimti šį procesą, todėl domėjimasis fiziologiniais kūno procesais ir žinojimas, kas su juo vyksta, padeda lengviau tai priimti, atvirauja ekspertas. Jei kyla klausimų – visada juos galima aptarti su gydytoju akušeriu ginekologu kasmetinės apžiūros metu:

„Taip pat svarbu yra sveika gyvensena, tinkamas miego režimas, subalansuota mityba, streso valdymas ir emocinė sveikata, žalingų įpročių atsisakymas. Rūkymas ar alkoholio vartojimas pagreitina menopauzės atsiradimo laiką, taip pat gali sustiprinti patiriamus simptomus.“

Moterims, kurios jaučia stiprius ar nemalonius simptomus, gydytojas pataria sveiką gyvenseną, nes tai, pasak jo, yra vienas svarbiausių geros savijautos veiksnių. Reguliari fizinė veikla, kokybiškas miegas, visavertė mityba padeda ne tik palaikyti gerą fizinę ir emocinę sveikatą, bet ir slopina menopauzės simptomų intensyvumą.

Rekomenduojama:

• Užsiimti ištvermės ir jėgos pratimais;
• Palaikyti reguliarų miego režimą;
• Vengti stimuliuojančių medžiagų;
• Rinktis maistą, kuriame gausu skaidulų, kalcio, vitamino D, sveikųjų riebalų (omega-3, omega-6 riebalų rūgštys, avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus) ir yra pakankamas baltymų kiekis. Menopauzės metu baltymai yra ypač svarbūs, nes padeda išlaikyti raumenų masę, kaulų stiprumą, prisideda prie ilgesnio sotumo jausmo. Rekomenduojama per dieną suvartoti iki 1-1,2 g/kg baltymų. Šis kiekis turėtų būti paskirstytas per visus dienos valgius. 

„Tam tikrai pacienčių grupei gali padėti ir augaliniai estrogenai – fitoestrogenai, kurių gausiai randama sojų produktuose, linų sėmenyse, ankštiniuose augaluose ar raudonojo dobilo ekstrakte. Fitoestrogenai, kurie yra struktūriškai panašūs į moters organizme sintetinamą estrogeną, silpnai jungiasi prie estrogenų receptorių.

Nors jų poveikis yra žymiai silpnesnis nei natūralaus estrogeno, jie gali padėti sumažinti karščio bangų intensyvumą ir dažnį, makšties sausumą ir kitus lengvus menopauzės simptomus. Ne kiekviena moteris gali vartoti fitoestrogenus, todėl prieš tai svarbu pasitarti su gydytoju akušeriu ginekologu ambulatorinės konsultacijos metu“, – atskleidžia P. Varnelis.

Kuomet simptomai yra intensyvūs ir reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, veiksmingiausias gydymo būdas yra pakaitinė hormonų terapija, sako specialistas. Anot jo, gydymas ne tik ženkliai sumažina karščio bangas, pagerina nuotaiką, miego kokybę, libido, bet ir gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų retėjimo – osteoporozės.

Sprendimas taikyti pakaitinę hormonų terapiją yra priimamas individualiai kiekvienai pacientei gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos metu. Skiriant pakaitinę hormonų terapiją atsižvelgiama į moters amžių, menopauzės trukmę, gretutines ligas ir galimą gydymo riziką. Atsakingas ir įrodymais pagrįstas gydymas padeda moteriai šį gyvenimo etapą pereiti lengviau.

Gydytojas sako, kad esant kontraindikacijų gydymui pakaitine hormonų terapija, simptomams sumažinti galima skirti ir kitus vaistus, lokalus gydymas estrogenais, antidepresantai ir kiti.

Psichologiniai aspektai ir mitai

Menopauzė gali turėti įtakos pacientės emocinei sveikatai, iškloja tiesą ekspertas. Dėl hormonų svyravimo perimenopauziniu laikotarpiu gali atsirasti įvairūs psichologiniai simptomai:

• Nuotaikų svyravimas;
• Dirglumas;
• Nerimas;
• Depresijos simptomai;
• Darbingumo sumažėjimas;
• Miego sutrikimai;
• Energijos stoka tai gali sutrikdyti moters kasdienį gyvenimo ritmą.

„Šiuos simptomus gali sustiprinti ir kiti menopauzės simptomai , kurie sukelia papildomą stresą bei nuovargį, pavyzdžiui, karščio bangos, naktinis prakaitavimas. Dažniausiai psichologiniai simptomai yra laikini, tačiau jeigu pasireiškia stipriai, jie itin blogina moters gyvenimo kokybę, ilgalaikiai miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, nerimas, socialinė izoliacija, žema savivertė, todėl svarbu, kad pacientė kreiptųsi pagalbos ir būtų surastas tinkamas kompleksinis sprendimas apimantis medikamentinį ir psichologinį gydymą“, – tvirtina gydytojas.

Akušeriui teko susidurti su ne vienu mitu per visą jo gydymo praktiką, todėl jis išskiria keturis esminius:

1. Menopauzė nėra vien tik karščio bangos. Tai kompleksiškas hormoninių, fizinių ir psichologinių pokyčių laikotarpis, kuris paveikia ne tik termoreguliaciją, bet ir miegą, emocinę sveikatą, lytinį gyvenimą, širdies ir kraujagyslių bei judėjimo aparato sistemas;
2. Prasidėjus menopauzei iškart baigiasi mėnesinės. Daugumai moterų premenopauziniu laikotarpiu sutrinka menstruacinis ciklas ir tampa nereguliarus, ir prasideda ankstyvieji menopauzės simptomai, karščio bangos, širdies plakimas, prakaitavimas, psichologiniai simptomai, kurie palaipsniui gali stiprėti;
3. Pakaitinė hormonų terapija yra pavojinga ir sukelia vėžį. Šiuolaikinė medicina remiasi individualizuotu rizikos vertinimu. Prieš skiriant gydymą gydytojas įvertina moters sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir parenka tinkamą PHT būdą ar alternatyvas;
4. Gyvenimas po menopauzės reiškia senatvės pradžią, sumažėjusį moteriškumą ir blogesnę gyvenimo kokybę. Toks mitas yra klaidingas ir žalingas. Menopauzė yra natūralus biologinis procesas, o ne gyvenimo pabaigos ženklas. Tinkamai rūpinantis savo sveikata, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, tinkamas miego režimas, jei reikia – medikamentinis gydymas, šis laikotarpis tampa naujo etapo moters gyvenime pradžia. Daugelis moterų po menopauzės atranda daugiau laisvės, stabilumo ir sąmoningumo, o moteriškumas tai ne tik hormonai, bet ir savivertė, patirtis bei vidinė branda.