• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruoju metu policija susiduria su viena rimta išteklius eikvojančia problema – „nepasiteisinusiais“ policijos iškvietimais, kai žmonės kviečia policijos pareigūnus dėl problemų, kurios turėtų būti sprendžiamos be policijos įsikišimo.

REKLAMA
REKLAMA

Vienas „nepasiteisinęs“ ar pateisinamas policijos iškvietimas mokesčių mokėtojams vidutiniškai kainuoja 22,7 Lt. Policijos atstovų teigimu, dėl „nepasiteisinusių“ skambučių bendras patirtas nuostolis siekia apie 550 tūkst. litų.

REKLAMA

Balsas.lt išsiaiškino, dėl kokių priežasčių žmonės veltui kviečia policiją, kokie tai žmonės, kiek tai kenkia produktyviam policijos darbui ir kokiais atvejais iš tiesų verta kviesti policiją, o kada derėtų problemas spręsti patiems.

Dėl nepasitvirtinusių iškvietimų patiria nuostolių

Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus apskrities policijos Bendrosios pagalbos centras gavo 83 002 pranešimus, per parą vidutiniškai po 459,tačiau šių metų paros „rekordas“ pasiekė 737 pranešimus.

REKLAMA
REKLAMA

Pažvelgus į skaičius, kyla klausimas, nejaugi iš tiesų Vilniuje kasdien įvyksta tiek daug incidentų, kuriuose būtinas policijos dalyvavimas? Atrodytų, kad gyvename tarsi „pavojingajame Bankoke“, kur kiekviename žingsnyje reikia teisėtvarkos organų reguliavimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VA VPK) duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (27,4%) šių skambučių nepasitvirtina atvykus į įvykio vietą, o tai sudaro net 24 tūkst. iškvietimų per šių metų pirmąjį pusmetį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dėl didelio iškvietimų skaičiaus kartais atvykstame ne taip greitai, kaip daugeliui norėtųsi, bet jei kreipėtės, mūsų dėmesio ar skambučio sulauksite visada“, - kaip vieną iš problemų įvardino VA VPK viršininkas Kęstutis Lančinskas.

Policiją kviečia dėl triukšmo, šunų ir girtumo

Pareigūnas papasakojo, kad žmonės dažniausiai skambina dėl kaimynų ar kitų asmenų keliamo triukšmo, dėl alkoholio vartojimo.

REKLAMA

„Pranešama apie įtartinai manevruojantį automobilį, įtariama, kad vairuotojas yra girtas. Sustabdžius automobilį dažnai paaiškėja, kad jį vairuoja pagyvenęs žmogus, kurio reakcija ir vairavimo įgūdžiai yra susilpnėję“, - kaip viena iš pavyzdžių pateikė pašnekovas, pridurdamas, kad pasitaiko net atvejų, kai tarp vairuotojų kyla konfliktas ir vienas iš jų paskambina dėl kito vairuotojo tariamo girtumo.

REKLAMA

„Gauname daug pranešimų apie gulinčius asmenis, o atvykę randame žmogų, kuris šiltuoju metų laiku paprasčiausiai prigulė pailsėti parke ar skvere. Nepasiteisina dauguma pranešimų ir apie palaidus šunis – šuo tikriausiai nebelauks policijos. Taip pat dažnai praneša apie iš gatvės sklindantį triukšmą – jaunuoliai praeidami pašūkauja ir nueina toliau“, - tęsė K. Lančinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, senamiestyje dažnai triukšmauja iš kavinių išėję jaunuoliai, kol laukia taksi, o atvykus pareigūnams, triukšmadarių nelieka. Analogiškai ir triukšmaujantys kaimynai: pamatę atvykstančius policijos patrulius, tuoj pat nustoja triukšmavę.

„Policijos pareigūnas negali būti patiklus – kartais tik vieno asmens žodis apie triukšmavimą gali būti kaimyninių santykių aiškinimosi požymiu“, - aiškino pareigūnas.

REKLAMA

„Absurdiški“ iškvietimai

Taip pat pašnekovas iš policijos praktikos prisiminė ir kelis „absurdiškus“ iškvietimus: „Esame gavę pranešimų, kad miškelyje grėbiami spygliai. Širvintų gyventojas kvietė policiją, nes „kaimyno kieme skraido daug bičių, todėl atvykę „komunalininkai“ negali išlipti iš automobilio ir išsiurbti kanalizacijos“. O kartą viena  moteris kvietė policiją, nes „po automobilio kapotu kniaukė kačiukas“.

REKLAMA

Pareigūnas įvardijo pagrindinius tokių iškvietimų iniciatorius: tai vyresnio amžiaus, nesugyvenamo būdo ar linkę pyktis su kaimynais žmonės, dažnai tai būna girti arba turintys psichologinių ar psichoemocinių problemų asmenys.

„Tuo metu, kai buvo skambinama tiesiogiai policijai (šiuo metu pranešimai mums perduodami iš Bendrojo pagalbos centro), nuolatinius nestabilios psichikos „skambintojus“ pažindavome iš balso ar telefono numerio. Paprastai pakakdavo jiems leisti išsikalbėti“, - pasakojo VA VPK viršininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar policija gali neatsiliepti į iškvietimą?

Gavęs iškvietimą dėl abejonių keliančio įvykio, pareigūnas stengiasi susisiekti su pranešėju  ir išsamiau išsiaiškinti, ar tikrai reikia policijos ar kitų specialiųjų tarnybų pagalbos.

Policininko teigimu, pasitaiko nemažai atvejų, kai skubi patrulio pagalba nereikalinga, tuomet žmogui patariama kreiptis į policijos nuovadą arba į apylinkės inspektorių.

REKLAMA

„Įsivaizduokite, gaunamas pranešimas apie konfliktą, kurio esmė tame, kad kaimynai apsitvėrė bendro naudojimo šulinį, neturėdami tam leidimo. Vargu ar tokio pobūdžio konfliktas reikalauja skubaus policijos įsikišimo. Dar vienas pavyzdys – policija iškviečiama, jei girtas sutuoktinis, pykęsis su žmona ir triukšmavęs, jau yra užmigęs ar išėjęs. Tokiu atveju nukreipiame į apylinkės tyrėją ir patariame vėl paskambinti, jei konfliktas pasikartos“, - aiškino K. Lančinskas.

REKLAMA

Kodėl nepasitvirtinusių iškvietimų skaičius auga?

Didelis iškvietimų skaičius verčia susimąstyti, kodėl žmonės ėmė taip dažnai kreiptis į policiją. Iš vienos pusės, galima būtų teigti, kad jie neabejingi savo aplinkai ir jaudinasi dėl savo ir artimųjų saugumo, iš kitos – tampa vis labiau išsigandę ir mato pavojų netgi ten, kur jo nėra.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės tikrai tampa socialiai atsakingesniais, nelinkusiais „užmerkti akis“, nutylėti, žinodami apie blogį. Ankstesnė patirtis rodo, kad būtent netikrumas, nepasitikėjimas ir savotiška baimė dėl blogų pasekmių gyventojus sulaikydavo nuo skambučio policijai tais atvejais, kai kreiptis buvo būtina.Pasitikėjimas policija taip pat nuolat didėja – tai rodo kasmet atliekamų gyventojų nuomonės apklausų rezultatai“, - savo nuomonę dėstė K. Lančinskas.

„melagingus“ iškvietimus baudžia

Neretai gaišdami laiką nereikalingam iškvietimui, policininkai laiku nesureaguoja į svarbesnius įvykius. Net jei nevyksta nieko itin pavojingo, pranešėjui maloniau sulaukti greitesnės pagalbos.

K. Lančinskas prisiminė porą melagingų iškvietimų pavyzdžių.

2010 m. gruodžio 23 d. 18.22 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie eismo įvykį, kurio metu automobilis nuvažiavo į griovį, o jame, neva,  prispausti 2 žmonės. Patruliui neradus tokio įvykio nurodytoje vietoje, papildomai vykdyti paiešką buvo nusiųsti dar 3 patruliniai automobiliai. Įvykio vietos ieškojo dvi GMP brigados ir PGT brigada. Buvo nustatyti pranešėjos duomenys,  gyvenamoji vieta. Patikrinus, ji rasta namuose, girtaujanti. 21.12 val. pajėgos baigė darbą. Moteris pristatyta į policijos komisariatą, jai taikyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 186 str. „Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas“ numatyta sankcija.

REKLAMA

2009 rugsėjo 15 d. 14.30 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad vyriškis namuose konfliktuoja su uošve ir, jeigu neatvyks policija, jis ją užmuš. Į butą atvykę pareigūnai jame rado pranešėją. Šis paaiškino, kad joks buitinis konfliktas nevyksta ir nevyko, kad jam „važiuoja stogas“, bloga, jis neturi nei draugų, nei artimo žmogaus, o policiją iškvietė tik todėl, kad buvo liūdna. Pareigūnai bute nerado ir jokios uošvės. Pranešėjas buvo nuvežtas į policijos komisariatą, ten jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta 300 Lt bauda.

ATPK numato, kad už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą skiriama piniginė bauda nuo 300 iki 600 litų arba administracinis areštas iki 30 parų.

Svarbi visa informacija apie įvykį

VA VPK viršininkas pabrėžė, kad labai svarbu, kad pranešėjas apie tam tikrą įvykį pateiktų kuo išsamesnę informaciją: kuo tiksliau nurodytų įvykio vietą ir laiką, nusakytų kaltininkų požymius ir pasišalinimo kryptį, stebėtų įvykį ar nusikaltusius asmenis iki pat atvykstant policijos patruliui ir informuotų apie aplinkybių pasikeitimus.

„Gavus „karštą“ pranešimą apie vykstantį nusikaltimą, vienas pareigūnas bendrauja su pranešėju, tuo metu artimiausias patrulis jau siunčiamas į įvykio vietą. Visuomet prašome, kad pranešėjas neišjungtų telefono, kol atvyks patrulis. Kuo išsamesnė ir tikslesnė informacija, tuo didesnė tikimybė, kad įtariamasis bus sulaikytas“, - paaiškino K. Lančinskas.

REKLAMA

Kaip būti pilietiškais?

Visada sveikintinas rūpestis savo, artimųjų ir aplinkinių saugumu. Šio tikslo įgyvendinimui policija rekomenduoja kurti saugias bendruomenes, burtis į „Saugios kaimynystės“ grupes.

„Tikrą pilietiškumą suprantu ne kaip pasyvų skundimąsi kilusiomis problemomis, bet aktyvias pastangas jas spręsti pačiam, į pagalbą pasitelkti kaimynystėje gyvenančius, kitus galinčius padėti geros valios žmones. Tokiu būdu galima pašalinti kriminogenines problemas, kol jos nepasiekė „kritinės masės“, nepasireiškė pavojingomis formomis ir neatnešė didesnės žalos“, - teigė pareigūnas.

Anot jo, kiekvienas žmogus turi pradėti nuo savęs  - pratintis nuolat gyventi pagal visuomenei priimtinas taisykles, gerbti kitus, padėti jiems ir, kilus būtinybei, nesivaržyti pačiam kreiptis pagalbos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų