„Yra vienas dalykas, kurį prisitaikiau sau, savo organizmui. Pabandykite, galbūt ir jums tiks ir pamatysite rezultatus. <...> Paslaptis labai paprasta. Aš atsisakau vakarienės. Pusryčiauju gausiai, pietauju gausiai. Tarp pusryčių ir pietų ir tarp pietų ir vakarienės užkandžiauju – tai gali būti vaisiai. Net neatsisakau kavos ir kažkokio saldaus produkto.
Žinoma, mano mityba yra tikrai įvairi, aš stebiu, ką valgau. Joje yra tikrai gausu daržovių, vaisių, o jeigu organizmui yra poreikis, kartais ir mėsos. Bet po šeštos valandos vakaro absoliučiai atsisakau vakarienės. Nieko neužkandžiauju ir nieko nevalgau. Atsigeriu vandenuko ir tiek. Rezultatas jau po trijų-keturių parų puikiai matosi ant kūno. Nežinau, ar tai tinkamas būdas visoms, bet aš taip jaučiuosi gerai“, – kalbėjo ji.
Ji pridūrė, kad nesilaiko jokios dietos, tačiau pirmomis dienomis būna sunku, kai gamina valgyti sūnui, o patiekalai labai kvepia. Po kelių dienų organizmas pripranta ir tai tampa įprasta – vakare jau nebesinori valgyti.
Profesorius apie protarpinį badavimą: kam jis tikrai naudingas
Po to, kai žinoma verslininkė O. Pikul atskleidė, kad vienas iš jos figūros palaikymo būdų yra vakarienės atsisakymas, kilo daug klausimų apie protarpinį badavimą ir jo naudą sveikatai.
Ar toks režimas iš tiesų padeda mesti svorį ir kam jis tinka? Apie tai naujienų portalui tv3.lt komentuoja VU Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.
„Kaip tai veikia? Jei turime riebalų, nevalgome tam tikrą laiką – pavyzdžiui, 12, 14, 16 ar 18 valandų. Per šį periodą organizmas negauna greitųjų angliavandenių, cukraus ar miltų, todėl po kurio laiko pradeda deginti riebalus – imti energiją iš jų. Tai yra naudinga“, – aiškina profesorius.
Vis dėlto profesorius A. Emeljanovas įspėja, kad toks metodas nėra tinkamas visiems, ypač jei kūnas yra lieknas.
„Tai nėra efektyvu. Kam badauti, jei tavo kūnas yra lieknas? Nereikia vaikytis madų, nes badavimas reikalingas ne visiems. Kai negauname maisto, organizmas pradeda energiją imti iš riebalų, bet jeigu nėra riebalų, organizmui tuomet tai nėra naudinga“, – aiškina jis.
Profesorius taip pat pataria nuolat neapkrauti virškinamojo trakto ir vengti nuolatinio užkandžiavimo.
„Tai nėra badavimas, jeigu pavakarieniauji 21 valandą ir valgai pusryčius 7 valandą ryte – tai jau yra 10 valandų ir tai neblogai.
Geriau mažiau užkandžiauti ir mažiau apkrauti virškinimo sistemą: valgyti tris kartus per dieną, bet kokybiškai, su skaidulomis, baltymais, šiek tiek riebalų ir lėtaisiais angliavandeniais“, – pataria pašnekovas.
Paklaustas apie ilgalaikį badavimą, profesorius pabrėžia, kad ilgalaikis ištisinis badavimas organizmui neša daugiau žalos nei naudos. Tokiu atveju organizmas negauna visų būtinų maistinių medžiagų – nei baltymų, nei vitaminų, nei mikroelementų.
„Ištisinis badavimas nėra sveikatai palankus, nes organizmas negauna maistinių medžiagų. Yra protarpinis badavimas, bet ne visiškas – atsisakyti maisto visiškai nereikia. Turime gauti visko: ir angliavandenių, ir baltymų“, – aiškina profesorius.
Jis taip pat pabrėžia, kad maistas yra būtinas, o svarbiausia – laikytis subalansuotos mitybos ir tinkamų mitybos principų.
Protarpinio badavimo nauda
Pasak profesoriaus A. Emeljanovo, protarpinis badavimas gali būti naudingas dėl autogafijos – natūralaus ląstelių atsinaujinimo proceso. Manoma, kad autofagija pradeda veikti maždaug po 12 valandų badavimo.
„Ląstelės atsinaujina negaudamos jokio maisto iš išorės. Badavimas autofagijai yra geras dalykas, bet to nereikia daryti kasdien ar net kartais kas savaitę – tai labai individualu. Negalima pamačius reklamą, gražų vaizdą ar perskaičius straipsnį sakyti: „Sugalvosiu dabar ir badausiu 20 valandų“.
Visų pirma reikia pasitarti su šeimos gydytoju, įsitikinti, ar nėra ligų, pasidaryti tyrimus ir tik tuomet galima imtis badavimo“, – perspėja jis.
Profesorius taip pat pabrėžia, kad svarbu tinkamai grįžti prie maisto po badavimo, rinktis lengvai virškinamą maistą ir palaipsniui pratinti organizmą prie normalaus valgymo ritmo, gerti skysčius.
„Kalbant apie autofagiją, kartais tai gali būti naudinga, bet viskas labai individualu. Pasitarus su gydytoju, grįžimas prie maisto turėtų būti švelnus“, – priduria jis.
Protarpinis badavimas ir svorio metimas: ką svarbu žinoti?
Pašnekovas pabrėžia, kad svorio metimas be sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo nėra tvarus.
„Būtinai įtraukti fizinį aktyvumą bent jau minimaliai, kiek reikalauja Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos“, – aiškina jis.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad protarpinis badavimas visiškai nėra tinkamas vaikams, o geriausia jį pradėti nuo 18 metų arba dar vėliau, ir tik tuomet, kai blaiviai įvertinama, ar tai iš tiesų reikalinga.
„Svorio metimui rezultatą jis gali duoti, bet kokios gali būti pasekmės? Kas iš to, kad pabadausi savaitę – svorio numesi, bet ilgalaikėje perspektyvoje naudos nebus, vėliau [kilogramai] priaugs.
Svarbiausia susitvarkyti savo įpročius: valgyti subalansuotai, sveikiau ir įtraukti fizinį aktyvumą. Tai padės palaikyti norimą svorį“, – sako profesorius.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
