A. Byronas iki tol buvo žinomas kaip sėkmingas įmonės vadovas, tuo pat metu turintis žavią šeimą – žmoną Megan Kerrigan Byron ir du vaikus. Vis tik po incidento internautai socialiniame tinkle „X“ pastebėjo, kad vadovo žmona savo profilyje koregavo savo pavardę, – liko tik Meg Kerrigan.
Po tokio praūžusio skandalo, kai žinia apie neištikimybę apskriejo visą pasaulį, o su meiluže A. Byronas buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kuris nuvilnijo per visus socialinius tinklus, žmonės ėmė aktyviau domėtis – kaip atpažinti ženklus, kad partneris yra neištikimas, kad išvengtų tokių akibrokštų ateityje?
Apie tai, į ką reikia atkreipti dėmesį bei ką tokie nukrypimai reiškia malonumų ieškantiems kitur, anksčiau naujienų portalo tv3.lt skaitytojams aiškino psichologas, psichoterapeutas Andrius Kaluginas.
Išduoda staigūs pokyčiai
Pasak psichologo, nėra universalių bei paslėptų požymių, kurie išduoda, kad antroji pusė yra 100 procentų neištikima. Ilgas naršymas telefone, jo slėpimas, nors ir gali sukelti įtarimą, tačiau nebūtinai signalizuoja užslėptus antrosios pusės romanus.
„Vienareikšmiškų požymių, užslėptų ar universalių, tikrai nėra. Geriausi požymiai yra faktai. Tai gali būti žmogaus prisipažinimas, kuris yra atviras ir tiesus, su atgailavimu arba be atgailavimo. Tokiais dalykais retai juokaujama, todėl verta susirūpinti, kad tai yra atviras faktas.
Kitas faktas taip pat gali būti, kuomet pati antroji pusė pričiumpa neištikimybės vietoje ir štai savo akimis mato, kad kitas yra neištikimas. Yra ir įvairiausių neištikimybės artefaktų – ar tai kažkokios lytinės apsaugos priemonės, ar tai kažkokie kvapai kito žmogaus palikti, pavyzdžiui, moteriškas parfumas“, – apie galimus neištikimybės įrodymus aiškino A. Kaluginas.
Be faktinių įrodymų, antrosios pusės elgesį gali išduoti ir tam tikri elgsenos bruožai:
„Netikėti, nebūdingi antrai pusei, gana staigūs pokyčiai. Tai jie gali jau leisti susimąstyti, kad kažkas yra negerai. Nebūtinai jie tik išduoda neištikimybę, bet verta sunerimti, mažų mažiausiai pasiteirauti, pasidomėti, pasikalbėti atvirai.“
Jeigu žmogus turėjo įprastą darbo grafiką nuo 8 iki 17 valandos ir pastaruosius kelis mėnesius vis ilgiau ir ilgiau užsibūna darbe, tai gali būti vienas iš staigių pokyčių. Anot psichologo, problemą signalizuoti gali ir pokyčiai lytiniame gyvenime.
„Meilės guolyje irgi gali būti aiškių pokyčių. Jeigu netikėtai be didelio pagrindo padaugėja šeimoje ar poroje lytinio aktyvumo arba priešingai – jis visiškai sumenksta, tai irgi gali išduoti bėdą. Dar gali būti taip, kad antra pusė tampa perdėtai dėmesinga, rūpestinga arba atvirkščiai, kad viskas buvo prieš tai gerai, o žmogus užsisklendžia savyje, pradeda mažiau kalbėtis.
Tie pokyčių siužetai, jų turinys gali būti įvairus, bet čia svarbu suprasti, kad jeigu yra pakankamai netikėti ar sunkiai paaiškinami, ar niekaip nepaaiškinami pokyčiai antrosios pusės elgesyje, tai gali būti ženklas, kad kažkas jau santykiuose nėra gerai“, – aiškino psichoterapeutas A. Kaluginas.
Neištikimybė atneša ne tik malonumus
Pasak psichologo, universalaus požiūrio, kuriuo būtų galima apibūdint, ką jaučiai neištikimybės keliu sukanti antroji pusė – nėra. Vienus gali užplūsti adrenalinas, azartas, euforija, išsiskyrę įvairūs hormonai, endorfinai, o kitus – savidestrukcija.
„Vieniems tai gali kelti labai slogias emocijas, kaltės jausmą, žinoma, būna ir kitaip. Aš daug dirbu su žmonėmis ir matau labai įvairias reakcijas. Matau žmones, kurie, pavyzdžiui, man sako, kad supranta, jog elgiasi labai nederamai, bet nieko su savimi negali padaryti, suvaldyti savęs. Tačiau aš tikrai mačiau ir žmonių, kurie sako, kad jie taip elgsis ir darys tol, kol nebus pričiupti. Kitaip tariant, tokie žmonės rizikuoja. Tikrai yra labai įvairių reakcijų“, – sakė A. Kaluginas.
Psichoterapeutas tikino, kad neištikimybė yra labai skaudi būtent todėl, kad ji prilygsta išdavystei. Anot jo, mūsų visuomenėje tai yra populiariausias išdavystės būdas. „Bet kokią išdavystę psichologiškai yra sunku išgyventi, bet kokią jos formą“, – teigė jis.
Išdavystė skaudžiausia dėl to, kad didžioji dauguma žmonių santykius sieja su monogamijos principu. Psichologas aiškina, kad europinės visuomenės kultūroje yra priimta santykius tiesiogiai sieti su monogamija, t. y. šeima, partneryste, žinoma, jeigu poroje nėra sutarti kiti principai.
„Tai skaudu, jeigu poroje nėra sutarta kitaip, pavyzdžiui, svingeriai įvairiausi arba tiesiog atviros meilės atstovai. Dažniausiai monogamija yra pagal nutylėjimą kaip ir priimtina, numatyta, jeigu žmonės sukūrė šeimą, tuokiasi arba tiesiog tampa partneriais. Kuomet yra pažeidžiama šita vertybė monogamijos, tuomet žmogus jaučiasi išduotas“, – tvirtino A. Kaluginas.
Dažniausiai žmonėms sunku ištverti antrosios pusės išdavystę todėl, kad tai yra psichologo minimas vertybinis lūžis. O kuomet kas nors lūžta poroje bei kitose gyvenimo situacijose vertybine prasme, žmonėms tą yra be galo sunku išgyventi, išjausti.
Itin svarbi profesionalų pagalba
Pasiteiravus, ar daug asmenų bei porų kreipiasi spręsti šios problemos į profesionalą, psichoterapeutas tikino, kad jų kreipiasi tikrai nemažai, tačiau tą jis tapatina su savo specializacija:
„Galiu kalbėti tik apie savo praktiką. Daugiau dirbu su santykiais, tai galbūt todėl aš matau, kad mano praktikoje labai daug žmonių kreipiasi dėl šios priežasties. Aš dirbu tikrai daug ir su žmonėmis, kurie yra neištikimi ir su žmonėmis, kurie išgyveno antrosios pusės neištikimybę. Yra žmonės, kurie atgailauja ir kategoriškai skiriasi dėl šitų dalykų, tai irgi tikrai ateina pagalbos pas mane. Būna, kad ateina ir tokių, kurie vis dar yra poroje ir bando tą išgyventi, užglaistyti, bet vėl priežastis yra būtent neištikimybė.“
Visgi, atleisti antrajai pusei išdavystę – įmanoma. Tačiau tam prireiks laiko ir profesionalo pagalbos. Anot A. Kalugino, taikant tikslingus psichologinius-psichoterapinius metodus, žmogui yra galimybė padėti išgyventi ir sutvarkyti patirtą emocinę būseną.
„Kaip ir minėjau, psichologijoje tai nėra naujas reiškinys, daug dešimtmečių tiriamos reakcijos ir kaip terapiškai dirbti su jomis. Ar daugumai žmonių tas padeda, tai daug, bet ar visiems, ne.
Daugeliui pavyksta netgi išsaugoti šeimas su tam tikromis sąlygomis, išlygomis. Mano praktikoje yra ir tokių atvejų, tačiau tikrai nemažai situacijų yra ir kai nepavyksta, kuomet žmogus nepajėgus to atleisti, nepajėgus užmiršti. Labai daug kas priklauso nuo antrosios pusės elgesio, kuri jau buvo neištikima, nuo jų požiūrio, nuo jų kaltės prisiėmimo, elgesio, pokalbio, vidinės komunikacijos poroje“, – pasakojo psichoterapeutas.
A. Kaluginas tvirtino, kad išdavystė yra be galo sudėtingas reiškinys. Dažniausiai pasitaiko tokių atvejų, kad nuskriaustoji pusė pradeda kaltinti save, ieškoti atsakymų, kodėl buvo išduota vienu ar kitu laiku:
„Jie kelia be galo daug sudėtingų klausimų, į kuriuos neturi atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl mano antroji pusė taip pasielgė, kas ten buvo geriau už mane, ką aš padariau blogai, kuo aš bloga ar blogas, kada šitas prasidėjo, kodėl aš nesužiūrėjau, prie ko tai prives, kodėl taip, o ne kitaip, kodėl dabar, o ne tada, kaip aš galėsiu su tuo gyventi ir panašiai.“
Tačiau psichologas dar kartą primena, kad išgyventi tokius neigiamus jausmus, ypač jeigu yra noras išsaugoti santykius ar paprasčiausiai padėti sau išjausti užgriuvusias emocijas, yra įmanoma, jeigu laiku kreipsitės į tinkamą specialistą psichoterapijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
