Tokia veikla iš šalies gali priminti lobių paiešką, tačiau patys ieškotojai sako, kad praturtėti čia nesitikima. Dažniausiai tai – mėgstama veikla, kuri leidžia realizuoti savo pomėgį, o kartais net būti naudingiems visuomenei.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką gyventojai įprastai randa pajūryje su metalo detektoriais.
Pagalba žmonėms – didžiausias atlygis
Audrius Navickas dalijasi, kad su metalo ieškikliu pajūrio paplūdimiuose vaikštosi atostogų metu.
„Didžioji dauguma radinių – paliktos poilsiautojų šiukšlės, ypač, stebina alkoholinių gėrimų kamštelių kiekis, alaus, vyno, šampano ir pan. Tekę rasti net pilnų alaus skardinių“, – komentuoja vyras.
Anot gyventojo, tarp pagrindinių radinių puikuojasi šiuolaikiškos monetos, centai, eurai, pasitaiko ir sovietinių kapeikų.
„Papuola ir papuošalų, auskarai, pakabukai, grandinėlės, žiedai, bet dauguma jų bižuterija“, – sako jis.
A. Navickas pasakoja, kad per kiekvienas atostogas tenka padėti žmonėms surasti sentimentalisi ir ne tik vertingus žiedus, kuriuos jie įprastai pameta maudynių metu.
„Brangumas – kiekvienam skirtingai suprantamas dalykas. Juodkrantėje ieškojau dviejų pamestų žiedų, kurių vertė, matyt, nuo 600 iki 1500 eurų. Nepaisant to, jų sentimentali vertė pametusiems yra neįkainojama, nes tai močiutės žiedai. Dėl to per piniginę prizmę niekada nevertinu“, – dalijasi vyras.
Pasak jo, paieškos gali trukti įvairiai ir priklauso nuo to, koks jų tikslas.
„Jeigu ieškau konkretaus pamesto daikto, pavyzdžiui, žmonių žiedo, tai trunka nuo 10 minučių iki 4–5 valandų“, – sako Audrius.
Jis priduria, kad tai yra hobis, džiaugsmas ir laikas gamtoje – didžiausia vertybė, kurią jis šioje veikloje atranda. Tuo metu pagalba žmonėms, jų dėkingumas, nuoširdus džiaugsmas ir šypsenos yra pats didžiausias atlygis.
Yra ir kita pusė
Nepaisant to, šios paieškos ne visada primena lobių medžioklę. Dažnai jos parodo ir kitą poilsio pajūryje pusę – smėlyje liekančias šiukšles.
„Vieša paslaptis, kad galima rasti kalnus atliekų: cigarečių pakelių, alaus ir šampano kamštelių bei liežuvėlių, folijos, lietuviškų centų“, – dalijosi socialinio tinklo vartotojas.
Jam pritaria ir Mindaugas bei Artūras. Anot gyventojų, paplūdimiuose gausu būtent šio tipo atliekų.
Tuo metu Dainius dalijasi: „Šiais laikais tik blizgučiai, auksą nelabai kas nešioja“.
Na, o Darius pasakoja, kad daugelis vis dėlto randa jūros išplautų euro monetų ir centų.
„Retas randa ir aukso, bet ne tiek daug, kiek šiltuose kraštuose“, – sako jis.
Jam pritaria ir Jokūbas (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas).
„Tam, kad kažką rasti, reikia gyventi paplūdimyje. Aš ieškau neatrastų ir dar nepaliestų vietų. Užsienyje nardau po vandeniu ir ieškau krante. Čia pavyksta rasti nemažai „lobių“, – pasakoja vyras.
Jokūbas dalijasi, kad Lietuvoje paieškas vykdė penkerius metus, bet tai darė laukuose ir kitur, kur vedė žemėlapis.
„Radau daug, bet tik sidabro monetų. Dabar perėjau į kitą lygį – dažniausiai nardau. Tai yra mano hobis“, – pasakoja gyventojas.
Pasak jo, viename pliaže per tris dienas sausumoje, po audros, pavyko rasti 12 žiedų.
„Kitu atveju viskas būna labai giliai ir nepaiekiama su metalo ieškikliu, ypač, sūriame smėlyje. Apskritai Lietuvoje rasti ką nors sunku, labai viskas išvalyta“, – komentuoja pašnekovas.
Jokūbui užsienio paplūdimyje pasisekė surasti 91,21 gramo sveriančių įvairių auksinių dirbinių.
Už 583-585 prabos auksą šiuo metu supirkėjai moka iki 75 eurų. Šiuo atveju, jei radėjas nuspręstų parduoti dirbinius, už juos jis gautų daugiau nei 6,8 tūkst. euro.
Tuo metu, jei tai būtų 999,9 prabos aukso papuošalai, už juos gyventojas galėtų gauti daugiau nei 11,8 tūkst. eurų, nes jų supirkimo kaina siekia iki 130 eurų.
Randa ir aviacijos liekanų
Naujienų portalui tv3.lt Rokas (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas) papasakojo, kad paieškomis su metalo detektoriumi užsiima jau penkerius metus.
„Radiniai įvairūs: nuo 35 centimetrų ilgio sidabrinės šakutės iki aviacijos liekanų, kurias, aišku, nelabai malonu rasti. Esu atradęs ir senų kapaviečių, kurios nepažymėtos žemėlapiuose“, – dalijasi vyras.
Anot jo, pajūryje tenka rasti auksinių ir sidabrinių grandinėlių, bižuterinių žiedų, raktų, monetų, lietuviškų centų, tačiau pastarieji neretai būna paveikti korozijos.
„Kartais vaikščiojant tiesiog laukais nesusimąstai, kiek daug visko po žeme gali slypėti. Kiti randa nuo žemės ūkio padargų iki užkastų motociklų, vežimų ratų“, – komentuoja Rokas.
Jo teigimu, pasitaiko situacijų, kai signalus iškreipia elektros laidai, todėl, atrodo, jog kažkas po žeme yra, o rasti nieko nepavyksta.
„Man labai patinka šis hobis, tačiau jie įstatymuose stipriai apribotas, yra daug apsaugos zonų, kuriose kasinėti ir ieškoti negalima“, – pabrėžia pašnekovas.
Už šiukšlinimą – baudos
Naujienų portalui tv3.lt Aplinkos apsaugos departamento atstovai anksčiau komentavo, kad poilsiaujant gamtoje neleidžiama šiukšlinti, o susidariusias atliekas privaloma surinkti ir išmesti į tam skirtus atliekų konteinerius.
Gyventojams, kurie pažeidžia šias taisykles, gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų.
AAD specialistai taip pat pabrėžė, kad poilsiautojai interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gali pranešti apie gamtoje paliktas atliekas.
Šiuo atveju Departamento pareigūnai išnagrinėja gautus skundus ir pasirūpina, kad būtų pašalinta aplinkai padaryta žala.
Kokios taisyklės galioja?
Gyventojams yra leidžiama su metalo detektoriais ieškoti pamestų asmeninių daiktų, ūkinio ir buitinio metalo ar, pavyzdžiui, šiuolaikinių monetų leistinose teritorijose.
Tarp tokių vietų patenka viešieji paplūdimiai, maudyklos, laisvalaikio ir poilsio zonos ar net privačios teritorijos, jei žemės savininkas suteikia oficialų sutikimą tai daryti.
Nepaisant to, kad Lietuvoje pirkti ir turėti metalo ieškiklius ar kitą paieškos įrangą nėra draudžiama, tačiau Kultūros paveldo departamentas (KPD) nurodo, kad jų naudojimą nustato įstatymai.
Su metalo ieškikliais draudžiama keltis į kultūros paveldo bei archeologines vietoves, pavyzdžiui, piliakalnius, senovines gyvenvietes ar jų apsaugos zonas.
Šiose teritorijose be specialaus atsakingų institucijų leidimo negalima ne tik naudoti paieškos įrangos, bet ir kasinėti, bandyti iškelti ten esančius radinius.
Nepaisant to, apribojimai galioja net ir ieškant miškuose ar laukuose, kur nėra paveldo zonos.
„Vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik nurodyti atestuoti tyrėjai“, – pažymi KPD.
Anot jų, visi žemėje (t. y. ne kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje ar apsaugos zonoje), jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti nurodyti kilnojamieji daiktai (kultūros objektai), turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn.
Ko ieškoti negalima?
Įstatymas numato, kad antikvariniai daiktai yra visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.
Dėl to metalo ieškiklį ar kitą paieškos įrangą naudoti draudžiama įstatyme nurodytų kultūros objektų paieškai:
- archeologiniams radiniams;
- etninės kultūros medžiaginiams pavyzdžiams;
- kilnojamiesiems daiktams, susijusiems su istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
- šaunamiesiems ginklams;
- vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniams;
- muzikos instrumentams;
- inkunabulams ir rankraščiams, žemėlapiams ir natoms, knygoms ir kitiems leidiniams;
- kilnojamiesiems daiktams, turintiems numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristikai, ordinams ir medaliams;
- mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantiems kilnojamiesiems daiktams;
- kolekcijoms, rinkiniams, komplektams ar kitokiems dariniams kaip visuma, nesvarbu atskirų dalių vertė ir rūšis;
- meninių, istorinių ar religinių objektų dalims;
- fotografijos ir kino juostoms, jų negatyvams;
- dokumentams, sukurtiems ant bet kokio pagrindo;
- antikvariniams daiktams.
Kokios baudos skiriamos?
Sąmoninga kultūros objektų paieška asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę.
Įstatyme nurodoma, kad už taisyklių nesilaikymą asmenims skiriama bauda nuo 300 iki 560 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 560 iki 1 200 eurų.
Tuo metu už rasto lobio, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių, kito didelės vertės radinio ar atsitiktinai jam patekusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimą baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
