Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė teisininko Algimanto Urmono ir buvusios tremtinės Jūratės Marcinkeviečienės kandidatūroms į Liustracijos komisiją. Tai reiškia, kad komisija dabar galės dirbti pilna sudėtimi, jai kol kas trūksta tik pirmininko.
66-erių A.Urmonas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas. Teisės studijas kandidatas į Liustracijos komisiją yra baigęs Vilniaus universitete (VU), aspirantūrą - trečiosios pakopos studijas - neakivaizdžiai baigė Prokuratūros institute Maskvoje.
Buvusi tremtinė J.Marcinkevičienė, kuriai penktadienį sukako 72-eji, yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė.
„Man šis darbas, tai, kas vyksta Lietuvoje, rūpi. Negalima palikti šio svarbaus proceso be dėmesio, juo labiau, kad esu Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovė. Tas darbas labai reikalingas Lietuvai. Jis vyksta vangiai, bet jis turi vykti - dėl to ir sutikau“, - po NSGK posėdžio sakė J.Marcinkevičienė.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas, pritarus A.Urmono ir J.Marcinkevičienės kandidatūroms komitete, penktadienį žurnalistams sakė, jog dėl Liustracijos komisijos pirmininko kandidatūros dar tarsis su NSGK nariais.
Komisijos narius ir pirmininką NSGK pritarimu skiria bei atleidžia VSD vadovas.
Iki šiol komisijoje buvo 3 nariai: Generalinės prokuratūros deleguota prokurorė Rita Vaitekūnienė, VSD atstovas Vytas Lengvenis bei Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasiūlytas komisijos senbuvis, teisininkas Petras Ragauskas.
Pagal įstatymą, į komisijos narius vieną kandidatą siūlo Generalinė prokuratūra, po du - VSD ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
A.Urmoną į komisiją siūlė VSD, o J.Marcinkevičienę - Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centras.
Pastaruoju metu Liustracijos komisija negalėjo realiai vykdyti savo veiklos, nes ankstesnė sudėtis iškriko, o nauja nebuvo suformuota.
Paklaustas, kodėl atsistatydino, buvęs komisijos narys Antanas Kulakauskas teigė, jog pagal senąjį Liustracijos įstatymą nelabai išėjo dirbti – netenkino darbas visuomeniniais pagrindais, be to, vargino nuolatiniai vaikščiojimai po teismus. Politologo teigimu, reikia, jog arba komisijoje būtų profesionalūs teisininkai, arba – tinkamo įstatymo. Jis apgailestavo jog siūlymai NSGK liko neišgirsti. „Gal jie apskritai nieko keisti nenori?“, - klausė A. Kulakauskas.
Portalui „Balsas.lt“ politologas teigė, jog jis jaučia, kad kai kas nori komisiją ir įstatymo pataisas palaidoti – po kelių metų, nebebus galima teisiškai priimti jokių sprendimų. „Atrodo, kad komisija reikalinga tik kokių nors skandalų metu“, - apgailestavo A. Kulakauskas.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Politikai bandė įtvirtinti pataisas, kad komisijos veikla būtų finansuojama iš biudžeto, tačiau prezidentas dėl įvairių trūkumų vetavo vadinamojo Liustracijos įstatymo naują versiją, todėl ir komisijos finansavimo pertvarka atidėta.
