Lietuva dar gali tikėtis švelnaus ekonomikos nusileidimo, o lito devalvacijos grėsmė, nors ir išlieka, nėra labai tikėtina.
Pagrindinės problemos, „Nordea Markets“ Tyrimų padalinio Helsinkyje direktoriaus Rogerio Wessmano teigimu, kyla dėl JAV ekonominės krizės ir nors Europos padėtis geresnė, sunkumų neišvengiama ir čia: dėl nuolat augančio euro kurso darosi vis sunkiau eksportuoti už euro zonos ribų, o pati JAV ekonomika pereina į recesijos fazę, mat netgi Federalinio rezervų banko pastangų stabilizuoti rinką neužtenka sumažinti skolinimo verslui išlaidų.
Tačiau šis procesas, eksperto teigimu, nesąs dramatiškas, o ekonomikos augimo lėtėjimas ne toks spartus, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Analitikas spėja, kad dėl infliacijos nerimaujantis ECB šiemet palūkanų normos nekeis, o kitąmet gali jas netgi padidinti, jei euro zonos ekonomika pradėtų augti sparčiau.
Pasak jo, maisto, naftos ar metalų kainų augimą žmonės iki galo suvokia ne iškart, todėl ne iškart pradeda ir taupyti - tai turėtų lemti ir negreitą rinkos stabilizavimąsi, tačiau ilgalaikės krizės dėl naftos trūkumo R. Wessmanas teigė neprognozuojantis. Mat esama nemažai sunkiai prieinamų naftos šaltinių, iš kurių išgauti naftą brangu, tačiau brangstant žaliavai eksploatavimo išlaidos atsipirktų.
„Nordea Markets“ vyriausiasis analitikas rekomenduoja kompanijoms, patiriančioms naftos kainų riziką, trumpuoju laikotarpiu fiksuoti sąnaudas apsikeitimo sandoriais ar kitomis strategijomis. Pavyzdžiui, transporto bendrovėms šiuo metu gali būti geras laikas fiksuotis kuro kainas 1-3 metų laikotarpiu, mat, pasak R.Wessmano, žaliavų kainos beveik pasiekė viršūnę.
Taip pat dabar labai palankus metas fiksuoti palūkanas, nes, pavyzdžiui, 12 mėnesių EURIBOR palūkanų lygis šiuo metu aukštesnis nei 10 metų termino palūkanų normų apsikeitimo sandorių.
Lietuva: bloga padėtis galėjo būti blogesnė
„Matome, kad ekonomikos lėtėjimas pastaraisiais metais Baltijos šalyse darosi akivaizdus, ir deja, jis gali būti didesnis, nei įsivaizdavome: Estija nėrė žemyn itin sparčiai, panašią trajektoriją pasirinko Latvijos ekonomika. Tai signalizuoja ir stiprus kreditavimo rinkos nuosmukis, mat bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas Baltijos šalyse buvo stumiamas į priekį leidžiant skolintus pinigus, o dabar naujų paskolų kiekis smarkiai sumažėjo“, - aiškino padėtį R. Wessmanas.
Vis dėlto Lietuvos pozicija, palyginti su kaimynėmis, žymiai geresnė: Latvijoje kreditavimo procesas visai nutrūko, Estijoje sparčiai mažėja, o Lietuvoje dar metų pabaigoje lėtėjimas buvo gana stabilus, nors pirmi 2008 m. mėnesiai rodo ką kita.
Pasak R. Wessmano, geras ženklas - stabilus Lietuvos ir Latvijos eksporto augimas, o Estija tuo pasigirti negali - dėl išaugusios darbo jėgos kainos ten eksporto mastai ėmė mažėti. Tačiau nepaisant to, kad Lietuvos eksporto rodikliai optimistiniai, nereikėtų pamiršti Lietuvos eksporto priklausomybės nuo naftos produktų pardavimų.
R. Wessmano teigimu, svarbu, kad ekonomikos lėtėjimas Lietuvoje nesukėlė panikos, o nedarbo lygis yra kontroliuojamas. Šie išvardyti veiksniai esą suteikia mums visas sąlygas išvengti recesijos.
Daugiau:
„Nordea Markets“: Lėtėjimas staigėja
